Pirmadienį su Seimo socialdemokratais nuotoliniu būdu susitikęs Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas teigė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) komunikacija dėl mokytojų atlyginimų yra absurdiška.

Susitikime E. Milešinas pabrėžė, kad jo profsąjunga nenori „daryti šou“. Švietimo ministerijos komunikaciją, ypač atlyginimų tema, E. Milešinas vadino absurdiška ir kvaila, rašoma socialdemokratų pranešime spaudai.

Profsąjungos vadovas patikino, kad derybose su Vyriausybe jo organizacija neketina trauktis nuo iškeltų reikalavimų ir reikalaus labai konkrečių įsipareigojimų ir terminų. Jeigu jų nepavyks išsireikalauti, profsąjunga skelbs streiką.

„Konservatoriai dar nežino, kas yra mokytojų streikas“, – susitikimo su socialdemokratais įspėjo profsąjungos vadovas.

LŠMPS reikalauja taisyti mokytojų etatinio darbo apmokėjimą, keisti ikimokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų bei švietimo pagalbą teikiančių specialistų finansavimą ir mažinti mokinių skaičių klasėse.

Savo ruožtu, frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, komentuodama profsąjungos vadovo mintis, ragina Vyriausybę nesikratyti atsakomybės, rašoma socialdemokratų pranešime spaudai.

„Valdžiai tiesiog nerūpi, kaip leidžiami pinigai. Mokytojų bendruomenę piktina tai, kad visi šunys kariami ant mokytojų, mokyklų, savivaldybių. Viešojoje erdvėje gausu nevykusių ar tiesiog klaidingų ministerijos žinučių, ypač apie darbo užmokestį. Vien ko vertas grasinimas profsąjungoms teismais“, – pranešime spaudai pažymi parlamentarė.

Susitikimo su socialdemokratais metu E. Milešinas sakė nenorintis politikuoti. Jis tikino, jog profsąjunga reikalaus, kad „būtų uždėta našta ir būsimoms vyriausybėms“, nes tęstinumas yra būtinas.

Profsąjungos pirmininkas daug dėmesio skyrė Vyriausybės ir savivaldybių santykių problemoms, pabrėždamas, kad tik 13 iš 60 savivaldybių vykdo savo įsipareigojimus švietimo srityje, o 9 savivaldybės „neprisideda nė centu“.

Jis akcentavo, kad mokinių skaičiaus klasėje normos yra įtvirtintos teisės aktuose, bet jų paprasčiausiai nesilaikoma. Profsąjungos vadovas apibūdino padėtį kaip sukčiavimą ir apgaudinėjimą.

Anot E. Milešino, „savivaldybės turi visas galimybes mažinti mokinių skaičių, valdyti mokinių srautą“, bet daugeliu atvejų jos nesuinteresuotos tai daryti.

Jis išreiškė susirūpinimą dėl didėjančios atskirties tarp „elitinių“ ir neelitinių mokyklų. Anot E. Milešino, susitarimas dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo buvo labai reikšmingas, tačiau praktikoje jis nevykdomas taip, kaip derėtų.

LŠMPS pirmadienį inicijavo Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo procedūrą. Anot profsąjungos pirmininko pavaduotojo Audriaus Jurgelevičiaus, derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tikimasi baigti iki spalio pradžios, kai Vyriausybė baigs dėlioti 2024 m. valstybės biudžeto projektą.

LŠMPS siūlo keisti šakos kolektyvinę sutartį, numatant mokytojų etatino darbo apmokėjimo taisymą, ikimokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų bei švietimo pagalbą teikiančių specialistų finansavimo pokyčius bei mokinių skaičiaus klasėse mažinimą.

Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.

ELTA inf.