Antrąjį 2023 m. ketvirtį nedarbas Lietuvoje buvo 5,9 proc., arba 0,7 proc. punkto didesnis negu prieš metus. Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, toks padidėjimas įrodo, kad darbo rinkoje situacija atvėsusi nedaug.

T. Povilauskas pastebėjo, kad nedarbo rodiklis pastaruoju metu svyruoja labiau negu ankstesniais metais, o tai labiausiai susiję su atvykusių gyventi Ukrainos ir Baltarusijos piliečių įtraukimu į darbo rinkos rodiklių skaičiavimą.

„Būtent didesnis dirbančių užsieniečių skaičius yra pagrindinė priežastis, kodėl per metus dar 0,6 proc. padidėjo užimtųjų skaičius. Vieninteliai metai atkurtos Lietuvos istorijoje, kai šalyje buvo tiek užimtų asmenų, buvo tik 2007 metai. Naujausi „Sodros“ duomenys ir rodo panašius pokyčius – birželį apdraustųjų darbuotojų skaičius buvo 0,6 proc. didesnis negu prieš metus.

Smarkiai išaugęs užsieniečių skaičius Lietuvoje apsunkina vertinimą, kaip keitėsi pačių lietuvių situacija darbo rinkoje. Atrodytų tai, kad per metus paaugo ir bedarbių, ir neaktyvių ekonomiškai gyventojų skaičius siunčia perspėjimo signalą. Bet tikrai nemaža dalis to padidėjimo susiję su užsieniečių įtraukimu į darbo rinkos rodiklius“, – penktadienį feisbuke komentavo jis.

T. Povilauskas dar pastebėjo, kad liepą ir rugpjūtį darbo rinkoje pokyčių nebus, tačiau bus įdomiau stebėti darbo rinkos pokyčius rudenį, t. y., kaip darbdaviai elgsis sugrįžę po vasaros.

„Beje, naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad birželį metinis vidutinių draudžiamųjų pajamų pokytis buvo 14 proc., arba panašus kaip ir ankstesniais mėnesiais. Ir tai jau gerokai viršijo metinę infliaciją, buvusią birželį“, – pridūrė SEB ekonomistas.

ELTA inf.