Daliai opozicijos narių siūlant sukurti seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registrą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad parlamentui vertėtų imtis ne naujos iniciatyvos, tačiau diskutuoti apie jau veikiančio registro informacijos atvėrimą platesnei visuomenei.

„Lietuvoje jau yra apskritai visų nusikaltimų registras ir su juo teisę susipažinti turi darbdaviai, priimdami darbuotojus – ypatingai į tam tikras sritis, kuriose yra darbas su vaikais. Manyčiau, kad verta kelti klausimą, ar verta dubliuoti ir kurti naują registrą, ar galbūt verta diskutuoti apie šio registro atvėrimą, kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, kokioms nors kitoms papildomoms grupėms – galbūt tėvams, samdantiems aukles“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio vadovė nurodė, kad Europoje toks registras veikia tik kaimyninėje Lenkijoje. Pasak jos, tokia praktika yra labiau paplitusi tolimesnėse šalyse. Tačiau, tęsė politikė, net ir registro sukūrimas neužkardo seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius, todėl, Seimo pirmininkės manymu, reikia ieškoti ir kitokių problemos sprendimo priemonių.

„Apie tai galėtume padiskutuoti – ar, visgi, papildomo registro kūrimas yra prasmingas. Ką rodo kitų valstybių patirtis, (...) jis nemažina tokio pobūdžio nusikaltimų skaičiaus, neužkardo, neapsaugo aukų taip, kokia būtų intencija. Matyt, reikia galvoti ir apie kitas priemones“, – dėstė politikė.

Tuo metu vertindama opozicijos atstovų registruotas Asmenų, įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo įstatymo pataisas, V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Seimo Teisės departamentas projekte įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai.

„Teisės departamentas yra išsakęs pastabų dėl prieštaravimo Konstitucijai, kadangi ten yra nuostata, kad ne tik padarę nusikaltimus, bet ir įtariami padarę nusikaltimus turėtų būti tame viešame registre. Ir tai, visgi, (...) kertasi su nekaltumo prezumpcija“, – tvirtino Seimo vadovė.

„Jame yra pakankamai rimtos spragos, jis ganėtinai atmestinai parengtas“, – pridūrė ji.

LVŽS frakcijos narės Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė bei Mišrios Seimo narių grupės atstovė Rita Tamašunienė pasiūlė Seimui įstatymo projektą, kuriuo būtų sukuriamas seksualinių nusikaltėlių registras ir tokių nusikaltimų rizikos žemėlapis. Tačiau įstatymo pataisos įstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) – klausimui padaryta pertrauka.

Absoliuti dauguma šalies gyventojų – 91 proc. – mano, kad Lietuvoje turėtų atsirasti teistų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus asmenų registras, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Apklausoje respondentų teirautasi, ar, jų nuomone, šalyje turėtų veikti seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registras. Tokią iniciatyvą visiškai palaikytų 58,4 proc. tyrimo dalyvių, 32,9 proc. greičiausiai paremtų tokio registro sukūrimą. Tuo metu 4 proc. respondentų mano, kad tokio nusikaltėlių registro išvis neturėtų būti – 1 proc. tyrimo dalyvių nurodė visiškai nesutinkantys su tokiu siūlymu, 3 proc. greičiau nesutiktų.

ELTA inf.