Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis mano, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių rimtai ruošėsi elektros sistemos sinchronizacijai su Vakarų tinklais bei atsijungimui nuo Rusijos valdomo energetikos žiedo BRELL. Tuo metu kaimyninės Latvija ir Estija, jo manymu, šio klausimo detaliai nebuvo apsvarstę.

„Mums susidaro toks įspūdis, kad nei latviai, nei estai labai detaliai taip ir nebuvo svarstę, kaip jie atsijungs nuo Rusijos, nes jie nei tą sutartį gerai išsinagrinėjo, nei paruošė labai aiškų planą, kaip įvyks atsijungimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Masiulis.

„Kai pradedame kalbėti su latviais ir estais – kaip jūs matote atsijungimą – jie tada pradeda diskutuoti, galvoti įvairius variantus. Jeigu tu rimtai ruošiesi atsiskirti ir įvykdyti tokį svarbų veiksmą, turėtų būti atlikta teisinė analizė“, – tvirtino „Litgrid“ vadovas.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį Baltijos šalims būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties. Aktyviai to siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.

Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL, „Litgrid“ dar balandį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas R. Masiulis ir energetikos ministras Dainius Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai ir partnerėms turėtų įrodyti, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.

ELTA inf.