Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako, kad plačiai aptarinėjama Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracija yra geriausias komunikato variantas, dėl kurio pavyko sutarti su kitomis valstybėmis.

Anot A. Skaisgirytės, Aljanso viršūnių susitikime būta pareiškimų, kad jei tokia komunikato formuluotė netinkanti, joje gali „iš viso nieko nebūti“.

„Taip, nesusitarimo galimybė taip pat buvo, nes kai kurios šalys sakė: jei netinka tokia formuluotė, tuomet gali iš viso nieko nebūti. Tai buvo tokių, sakyčiau, emocingų pareiškimų“, – LRT televizijai trečiadienį sakė A. Skaisgirytė.

„Bet gerai, kad emocijoms nuslūgus vis tiek šalys narės priėmė tą komunikatą ir jis yra geriausias, kokį galima turėti šiandien“, – pažymėjo prezidento patarėja.

Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės, antradienį Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Deklaracijoje taip pat numatyta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtinta ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.

Tačiau Ukrainos lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad šalies narystei kelias į Aljansą bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.

Kelis kartus keitęsis V. Zelenskio tonas yra derybinė taktika

Šią savaitę net kelis kartus pasikeitusį Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio toną dėl šaliai siūlomų perspektyvų NATO aljanse Lietuvos prezidento patarėja Asta Skaisgirytė vadina „derybine taktika“.

„Na, yra toks dalykas kaip derybinė taktika. Prezidentas Zelenskis iki paskutinės minutės, kaip geras derybininkas, rodo visus savo argumentus, kuriuos reikia panaudoti norint pasiekti tikslą“, – LRT laidoje sakė A. Skaisgirytė.

Anot jos, Ukrainos prezidentas puikiai supranta, jog kol kas sprendimas priimti šalį į NATO negali būti priimtas dėl tebevykstančio karo. Todėl, A. Skaisgirytės teigimu, labai svarbu, kad Aljansui priklausančios valstybės ir toliau remtų nuo Rusijos besiginančią Ukrainą.

„Tačiau vėlgi didysis tikslas yra (...)  laimėti karą. Tam karui laimėti yra reikalinga NATO šalių narių parama, ir, žinoma, kad prezidentas Zelenskis tą supranta. Ir, susitikęs su prezidentu Nausėda, jis tą ir pasakė: ačiū už visą tą paramą, kurią Lietuva, lietuvių tauta ir Lietuvos Vyriausybė teikia Ukrainai. Tai yra svarbiausias dalykas, kuris turi būti padarytas šiandien“, – pažymėjo ji.

Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės Aljanse klausimas.

Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.

Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.

ELTA inf.