Lietuvai dvi kadencijas vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad samdinių grupuotės „Wagner“ Rusijoje sukelta suirutė pažemino Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną. Visgi, pažymi ji, dėl to Rusija tampa tik dar labiau nenuspėjama ir pavojinga.

„Viena tik aišku, kad tokia suirutė, kuri pažemino patį Putiną, parodė, kad kariniai maištai yra įmanomi, kad privačių karinių formuočių monstrai, ką sukūrė pats Putinas, atsisuko prieš jį. Tai gali kartotis, nes tų formuočių yra daugiau (...) Tai rodo tik vieną – Rusija tampa dar mažiau nuspėjama, dar agresyvesnė“, – žurnalistams Vilniaus Rotušėje sakė D. Grybauskaitė, kuriai pirmadienio vakarą Lietuvoje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas įteikė jo vadovaujamos ministerijos apdovanojimą – Manfredo Wernerio medalį.

D. Grybauskaitės teigimu, jau artimiausiu metu, toliau tęsiantis Ukrainos kontrpuolimui, Rusija gali tapti dar labiau agresyvi ir nenuspėjama.

„Jeigu ukrainiečiams pasiseks pasistūmėti ir išvalyti savo teritoriją, tai ji taps dar ir desperatiškai agresyvi. Tai reiškia, kad mums visiems kyla pavojus. Desperacijoje į kampą įvarytas žvėris elgiasi neadekvačiai ir labai agresyviai“, – pridūrė ji.  

Nemano, kad buvo pavėluota Lietuvoje sušaukti VGT

Šiame kontekste D. Grybauskaitė neturėjo priekaištų Lietuvos vadovų veiksmams, reaguojant į savaitgalio chaosą Rusijoje. Nors viešojoje erdvėje netrūko kritikos dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai, esą pavėlavusiam sušaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT), D. Grybauskaitės teigimu, viskas padaryta tinkamai.

„Nemanau, kad buvo pavėluota. Situacija buvo tikrai labai neaiški, labai dinamiška, viskas labai keitėsi, informacija nebuvo pakankama. Be to, nebūtina (gyvai – ELTA) susitikti, daugelis tai daro ir internetu. Nesvarbu laikas, svarbu kokius sprendimus mes priėmėme ir priimsime. Kiekviena diena bus kitokia, sudėtinga“, – akcentavo D. Grybauskaitė.

Šalies vadovo sprendimą VGT sušaukti sekmadienio popietę, o ne šeštadienį opozicija įvertino kritiškai. Pasak jų, Prezidentūros reakcija buvo gerokai pavėluota, nes tokius sprendimus reikėjo priimti dar šeštadienį.

Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. Jo pajėgoms sparčiai judant link Maskvos ir užėmus Rostovą prie Dono bei Voronežą, šeštadienio vakarą pranešta, kad J. Prigožinas nutarė atsitraukti.

Maskva nurodo, kad kaltinimai „Wagner“ vadui ginkluoto sukilimo prieš Rusijos karinę vadovybę organizavimu bus panaikinti, o pats J. Prigožinas pasitrauks į Baltarusiją.

Su atgrasymu pavėlavome, dabar reikia gintis

D. Grybauskaitė sako, kad Vakarai vėluoja reaguoti į Rusijos veiksmus. Pasak jos, NATO jau pavėlavo įgyvendinti atgrasymo strategiją, todėl dabar Aljansui ir visoms narėms svarbu stiprinti savo gynybą. Taip pat, anot D. Grybauskaitės, vėluojama ir su sprendimų priėmimu, todėl kai kurie liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime planuojami sprendimai gali būti nepakankami.

„Kaip ir minėjau – su atgrasymu pavėlavome, dabar reikia gintis. (...) Kaip paskutiniai įvykiai parodė, situacija Rusijoje gali labai greitai keistis, o matant šituos nusikaltėlių santykių aiškinimusis, aišku, kad ši šalis yra nenuspėjama, labai pavojinga ir bet kada gali virsti agresija ir prieš NATO šalis“, – teigė D. Grybauskaitė.

„Investuoti jau vėluojame, tiek Lietuva, tiek NATO. Sprendimai, kurie bus priimti NATO viršūnių susitikime – jie svarbūs, bet tuo momentu turbūt jau bus nebepakankami. Ir tai reiškia, kad galima tikėtis, jog, Ukrainos pergalė ir tokia grėsmė, kokia buvo pademonstruota viduje Putinui, gali tik paskatinti šitos šalies desperaciją ir agresyvumą tiek Ukrainoje, tiek mūsų atžvilgiu“, – pabrėžė ji.

Nors Aljanso veiksmus atgrasant Rusiją D. Grybauskaitė vadina pavėluotais, kartu ji pažymi, kad Lietuva savo ruožtu yra padariusi viską, ką galėjo. Ji teigia ir pati savo kadencijų metu dėl Lietuvos saugumo padariusi viską, kas tuo metu buvo įmanoma.

„Išvadą darau tik tokią, kad kai kalbėjome, mūsų klausėsi, bet negirdėjo. (…) Aš prisiėmiau smūgį tiesiai į save, kai viena pirmųjų po 2014 m. Krymo okupacijos įvardinau, kad Rusija demonstruoja teroristinės valstybės požymius. Tuo metu buvau kritikuojama, kad kalbu per aštriai ir pernelyg suaštrinu situaciją. Deja, beveik viskas, ką kalbėjau, realizavosi ir dabar jau kiti Vakarų politikai kalba tą patį, tik su 8 metų pavėlavimu“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

„Dabar vyksta panašiai – mes perspėjome dėl Rusijos agresijos – jau ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys, Lenkija – mus vėl girdi, bet ne visai įsiklauso. Su pagalba Ukrainai Vakarai vėluoja, skiriamos nepakankamos pajėgos, ypač oro gynybos mūsų regionuose. Taigi, tikrai to kalbėjimo, įtikinėjimo reikia ir toliau, ir ne tik atsisukus atgal sakyti, kad mes buvome teisūs, bet kad mes teisūs ir dabar. Ir kad ir dabar reikia mūsų klausyti“, – pabrėžė kadenciją baigusi šalies vadovė.

D. Grybauskaitė pažymėjo, kad Rusijos virsmas agresore šalimi jai buvo akivaizdus iškart po Krymo aneksijos.

„Dar 2009-aisiais Europoje vyravo iliuzijos apie tai, kad su Rusija bus galima atšildyti santykius. Tuo labiau, kad JAV laimėjo rinkimus prezidentas Obama ir tas „perkrovimo mygtukas“ iš tiesų buvo viena iš politinių idėjų. Juo labiau, kad tuo metu Rusijos prezidentu buvo ne Putinas, o Medvedevas. Taigi, iliuzijų buvo daug. Gerokai vėliau tos iliuzijos sklaidėsi, o po Krymo okupacijos buvo visiškai akivaizdu, kad Rusija, deja, pasitraukia iš bendradarbiavimo kelio ir tampa agresore“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.

Įvertino Vokietijos įsipareigojimus: visada pasitikėjau partnerių žodžiu

Kadenciją baigusi prezidentė sako, kad, nepaisant šalyje kilusių diskusijų, ji niekada neabejojo Berlyno lyderyste bei duotu žodžiu dėl Vokietijos karių brigados dislokuos karių brigadą.

„Visada pasitikėjau Vokietijos partnerių žodžiu. Tai patvirtino praktika – mano bendravimas su Vokietijos pirmaisiais asmenimis. Mums užteko susitarti žodžiu ir ji (Vokietija) atėjo, prisiėmė lyderystę už tarptautinio bataliono vadovavimą Lietuvoje“, – sakė D. Grybauskaitė, prisimindama įvykius dar jos prezidentavimo metu.

Pasak jos, analogiškai reikėtų vertinti ir Vokietijos įsipareigojimus, kurie buvo duoti po plataus masto Rusijos agresijos Ukrainoje 2022 metų vasarį.

„Buvo visiškai aišku, kad Vokietija žodžio laikysis. Tačiau kiek karių ateis, kada ateis – tai priklauso nuo mūsų infrastruktūros ir gebėjimo priimti“, – teigė ji.

Kita vertus, pažymėjo D. Grybauskaitė, šiuo metu reikėtų nepamiršti oro gynybos sistemų.

„Ne tik karių kiekis svarbus, svarbu priešraketinė ir oro gynybą. Lietuvai dabar svarbiausia „Patriot‘ai“ ir kita įranga, kuri svarbesnė už tai, ar Lietuvoje bus 3, 4, ar 5 tūkstančiai karių. Mums reikia uždengti savo dangų ir tai reikia kuo skubiau daryti. Ypač jei atsiras Prigožino teroristai šalia mūsų sienos“, – apibendrino D. Grybauskaitė.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.

Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.

Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.

Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.

Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.

ELTA inf.