Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį skaitė metinį pranešimą. Esamų ir buvusių politikų reakcijos į jį – nevienodos. Dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis prezidentą kritikavo, tuo tarpu kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pagyrė.

I. Šimonytė: tikėčiausi iš prezidento, kuris yra ekonomistas, atsižvelgti, kad yra neįgyvendinamų dalykų

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime pažėrė daug kritikos Vyriausybės vykdomai ekonominei politikai, tačiau ji nėra visiškai pagrįsta. Pasak jos, gyvenimo logika yra tokia, kad Vyriausybė neturi nieko išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus ir valstybės skolą, pasiimtą gyventojams „ant kupros“, tad visi prezidento pažadai nėra įgyvendintini.

„Kai yra siūloma daug įvairiausių nuostabių dalykų, ir tam skirti lėšų, ir anam, ir išlaikyti tinklą, kuris nėra optimalus, ir kelius geriau finansuoti, ir krašto apsaugą, manau visi tam pritartų, bet visą laiką reikia užduoti sau klausimą, o kas turėtų apmokėti sąskaitas, kai tuo pačiu metu diskutuojant apie mokesčius turime visai kitokio turinio diskusiją. Nes išlaidos Lietuvoje gali tik didėti, mokesčiai gali tik mažėti ir tokiu būdu kažkas įsivaizduoja, kad galima tuos pažadus įgyvendinti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

„Aš, kaip racionalus žmogus, kaip žmogus, kuris negali įgyvendinti neįgyvendinamų dalykų, tikėčiausi iš prezidento, kuris yra ekonomistas, į tai atsižvelgti. Bet, matyt, kai kalbame apie tam tikrą rinkiminės kampanijos etapą, tai yra sąmoningai pasirinkta taktika“, – pažymėjo ji.

Vyriausybės vadovė taip pat akcentavo, kad G. Nausėda bandė pabrėžti „populiarią“ poziciją, slėpdamasis už to, kad biudžeto sudėliojimas nėra jo atsakomybė. Anot jos, taip šalies vadovas kalbėjo dėl to, kad ne jam reikia padaryti įgyvendinamą bei tokį biudžetą, pagal kurį valstybė galėtų gyventi.

„Buvo tam tikrų priekaištų, kurie turbūt yra skirti man asmeniškai. Nes kalbant apie krizes, 2009–2012 m. kadenciją, kai buvo beprecedentė finansų krizė, kai valstybė atrodo prieš konvencinę, ekonominę logiką didino mokesčius ir mažino išlaidas, o prezidentas dabar pabrėžtinai tai pastato prieš politiką, kurią vykdome dabar ir kurią vykdė ankstesnė Vyriausybė kovido metu“, – sakė politikė.

„Vis dėlto prezidentas yra pakankamai kompetentingas ekonomistas, kad galėtų įvertinti, jog 2009–2012 m. Lietuvos Respublika tokios politikos tiesiog negalėjo įgyvendinti dėl labai aiškių finansinių apribojimų“, – pažymėjo ji, akcentuodama, kad sprendimai priimti prieš beveik 15 metų, leidžia dabar netaikyti tokių griežtų finansinių priemonių.

G. Nausėda savo metiniame pranešime antradienį tvirtino, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje galima matyti svarbius žingsnius didesnio mokesčių teisingumo link, tačiau joje tebėra esminių trūkumų. Šalies vadovas kritikuoja numatomus individualios veiklos apmokestinimo pokyčius.

Jis akcentavo, kad dabartinėje sudėtingoje ekonominėje situacijoje būtina nepamiršti, kad per krizę visada pigiau padėti gyventojams ir verslui, negu juos palikti likimo valiai. Šalies vadovas tvirtino, kad recesijos grėsmė nepanaikina būtinybės toliau mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, plėtoti regionus, užtikrinti švietimo ir sveikatos apsaugos prieinamumą bei kokybę.

G. Nausėda taip pat tvirtino, kad pastarųjų metų veiksmai ekonomikoje – tiek pandemijos metu, tiek ir siaučiant energetinei krizei – bylojo apie teigiamas permainas, o anksčiau įprastą diržų veržimo politiką ir buhalterinį taupumą keitė anticikliniai veiksmai.

D. Grybauskaitė mano, kad prezidento pastabos metiniame pranešime buvo taiklios

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė teigia, kad prezidentui Gitanui Nausėdai Seime perskaitytame metiniame pranešime pavyko išryškinti svarbiausias pastarųjų metų šalies problemas. Pasak jos, daugelis prezidento valdantiems adresuotų pastabų taip pat buvo taiklios.

„Iš principo metinio pranešimo žanras yra laisvas, prezidentas pasirenka pats, kokį akcentą akcentuoti ir ką įvardinti svarbiausiu. Iš tiesų svarbiausios šalies problemos per šiuos metus buvo įvardintos“, – antradienį žurnalistams Seime sakė ji.

D. Grybauskaitės vertinimu, daugelis šalies vadovo valdantiesiems išsakytų pastabų buvo taiklios.

„Problemų ir bėdų visose vyriausybėse buvo ir bus“, – teigė dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė.

Visgi detaliau prezidento kalbos komentuoti D. Grybauskaitė nepanoro.

„Konkrečiai komentuoti konkrečių prezidento pasisakymų aš nenorėčiau. Tai, kaip minėjau, yra monopolinė prezidento teisė priimti sprendimus, kaip vieną ar kitą problemą įvardinti savo metiniame pranešime. Tai yra Konstitucinė teisė ir pareiga“, – sakė ji.

Buvusi šalies vadovė taip pat sureagavo į prezidento kalboje nuskambėjusį įspėjimą apie besikaupiančius recesijos debesis.

„Norėčiau jums pasiūlyti grįžti lygiai metus į šią vietą, ką aš pasakiau prieš metus. Nieko negaliu pakartoti, tik noriu pasakyti, kad jau prieš metus matėsi, kad ir Europa, ir pasaulis, ir Lietuva eina link ekonominės krizės, nuosmukio. Ir, aišku, techninės recesijos galimybė buvo jau tada matoma“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius.

Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.

Prezidentas antradienį skaitytame metiniame pranešime kvietė valdančiuosius gerbti kitą nuomonę ir savo sprendimus grįsti ne partinės gerovės, o visuomenės interesų tikslais. Pasak jo, dėl kartais pasirodančio „atviro cinizmo“ ir atgimusio „neobebrystės reiškinio“ dalis Lietuvos žmonių jau dabar nekantriai laukia naujos valdžios. Be to, vertindamas valdančiosios daugumos darbą, šalies vadovas pripažino, kad dalis visuomenės jau dabar norėtų išsirinkti naują valdžią.

„Iš tiesų dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės kituose rinkimuose pakeisti neįtikusią valdžią“, – akcentavo prezidentas, pridurdamas, kad dar nėra vėlu Lietuvos žmonėms pademonstruoti pagarbą.

S. Skvernelis: prezidento metinis pranešimas buvo nuobodokas, per ilgas, pasigedau esminių akcentų

Seimo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, parlamentas Saulius Skvernelis neslepia manantis, kad ketvirtadienį prezidento Gitano Nausėdos perskaitytas metinis pranešimas buvo nuobodus, per ilgas, jame stigo esminių praėjusių metų akcentų.

„Nuobodokas pranešimas. Man jis per ilgas yra, pasigedau esminių akcentų ir prioritetų. Bandoma apimti viską, visiems, visur po truputį, kažkur pasigirti, kažkur švelniai pakritikuoti ministerijas – toks stilius ir buvo“, – Seime žurnalistams antradienį apie metinį šalies vadovo pranešimą kalbėjo S. Skvernelis.

Jis teigė vylęsis, jog G. Nausėda savo pranešime labiau akcentuos vadinamojo „čekiukų skandalo“ įsiūbuotą politinę krizę, mokesčių reformos temą. G. Nausėdos išsakyta kritiką valdantiesiems S. Skvernelis pavadino „subalansuota“.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, paklaustas, ar G. Nausėda, jo manymu, sieks antros prezidento kadencijos 2024 m., atsakė teigiamai. Tiesa, S. Skvernelio teigimu, šis prezidento metinis pranešimas netapo nauju signalu apie G. Nausėdos ambicijas.

„Seniai aišku, kad rinkimai bus, prezidentas dalyvaus. Turbūt šito pranešimo nesiečiau su tuo, kad kažkaip davė ar nedavė signalo dalyvauti ar nedalyvauti rinkimuose“, – sakė S. Skvernelis.

Prezidentas G. Nausėda vadinamojo „čekučių skandalo“ kontekste, antradienį skaitydamas metinį pranešimą, žėrė kritiką ir valdantiesiems, ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

„Žmonių pasipiktinimą kelia ne tik ir net ne tiek protu sunkiai suvokiamos istorijos apie dešimtis ar šimtus skirtingų kortelių degalams apmokėti, ir ne „čekučių“ trūkumas. Ne, kur kas labiau piktina keisti paaiškinimai ir aklas atsakomybės neigimas“, – antradienį savo metiniame pranešime akcentavo G. Nausėda.

Nors prezidentas viliasi, kad nemažai atsakymų bus pateikta pasibaigus teisėsaugos pradėtiems tyrimams dėl lėšų panaudojimo, visgi, pasak jo, stebina VTEK vaidmuo šiame skandale.

„Taip, teisėsauga yra pradėjusi ne vieną tyrimą, po kurių, tikiuosi, sulauksime atsakymų į daugelį klausimų. Tačiau stebina neveiksni Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri, atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti. Tuomet kyla abejonių, kokia yra šios institucijos misija apskritai“, – sakė G. Nausėda.

Visgi, pasak Daukanto aikšties lyderio, dar labiau stebina valdančiosios daugumos reakcija į kilusį skandalą.

„Vietoj to, kad spręstų, atrodytų, aiškią politinės etikos ir atsakomybės problemą, ji staiga pradėjo ieškoti kolektyvinės kaltės. Mėtytis ultimatumais. O galiausiai prabilo apie mistinę „visuotinę amnestiją“, – stebėjosi prezidentas.

A. Veryga: prezidento kritika valdantiesiems yra racionali

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo Seime Aurelijaus Verygos teigimu, prezidento išsakyta kritika valdantiesiems buvo racionali. Anot politiko, metinis G. Nausėdos pranešimas netgi buvo per daug nuosaikus.

„Aš manau, kad ta kritika, kuri buvo išsakyta, buvo tikrai labai racionali. Man tai ji visai nepasirodė kažkokia neapykantos pilna ar kažkoks išsiliejimas. Labai tikslūs dalykai buvo susakyti“, – sakė A. Veryga.

„Sakyčiau, kad pranešimas, mūsų akimis, buvo net ir truputį per nuosaikus. Mes pasigedome gal daugiau akcentų į ekonomines problemas. Buvo paminėta ekonominė stagnacija, bet prezidentas, kadangi turi kompetencijos šitoje srityje, ko gero gal galėjo daugiau įžvalgų pateikti“, – Seime komentavo „valstietis“.

A. Veryga akcentavo prezidento pastebėtą valdančiųjų aroganciją ir padarytų klaidų nepripažinimą.

„Kas buvo labai svarbu prezidento kalboje, kad jis, kaip, ko gero ir visa visuomenė, pastebėjo tą vadinamą (valdančiųjų) aroganciją. Ir matyt tie šypsniai yra dar viena arogancijos išraiška, nepripažįstant tam tikrų problemų, kurios yra daugiau negu akivaizdžios“, – sakė A. Veryga.

Kalbėdamas apie Vyriausybės atstovų laikyseną „čekiukų“ skandalo kontekste, G. Nausėda anksčiau akcentavo, kad į skandalą įsivėlę ministrai skirtingai reagavo į jiems metamus įtarimus dėl piktnaudžiavimo.

Todėl, pasak jo, klausimus dėl skaidrumo sukėlusiais ministrais turėtų pasidomėti VTEK.

Birželio mėnesį konservatorių prezidiumas išreiškė paramą Ingridos Šimonytės Ministrų kabinetui ir akcentavo, kad premjerė ir Vyriausybė neturėtų asmeniškai prisiimti atsakomybės už ydingą kai kurių savivaldybių kanceliarinių išlaidų reglamentavimą. Tokį sprendimą prezidiumas priėmė Seime žlugus balsavimui dėl pirmalaikių rinkimų.

Premjerė I. Šimonytė ne kartą buvo patikinusi, kad parlamentui pritrūkus politinės valios sušaukti naujus Seimo rinkimus, ji pasitrauks iš pareigų – tai reikštų, kad kartu su Vyriausybės vadove atsistatydintų ir visas ministrų kabinetas.

Visgi politikė pripažino, kad pareikšdama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“. Taigi, partijos prezidiumui išreiškus paramą jos vadovaujamos Vyriausybės darbui, I. Šimonytė apsisprendė toliau vadovauti ministrų kabinetui.

V. Blinkevičiūtė įvertino G. Nausėdos kalbą: valdantieji turėtų stabdyti pražūtingas reformas ir rodyti pagarbą žmonėms

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda metiniame pranešime pagrįstai priekaištauja valdantiesiems dėl kritinės situacijos sveikatos ir švietimo sektoriuose, žemo politinės kultūros lygio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasak V. Blinkevičiūtės, valdantiesiems konservatoriams ir liberalams derėtų įsiklausyti į prezidento žodžius: pradėti megzti dialogą su visuomene, rodyti daugiau pagarbos žmonėms.

„Mes dar pernai nevykusias ir su profesinėmis bendruomenėmis bei su savivaldybėmis neaptartas švietimo ir sveikatos reformas raginome stabdyti. Neatsitiktinai sveikatos reformą ir jos pasekmes prezidentas pavadino „prakeiksmu“. Situacija mūsų mokyklose irgi tik blogėja“, – sako V. Blinkevičiūtė.

„Šaltų skaičių politika, bejausmiai optimizavimai ir nesibaigiančios reformos turėtų pagaliau baigtis. O šią nevykusią Vyriausybės kryptį galėtų pakeisti visų Lietuvos žmonių matymas ir jų galimybės gyventi geriau, saugiau. Konservatoriai ir liberalai taisyti savo klaidas dar turi laiko. Įsiklausydami ir bendradarbiaudami, neskirstydami žmonių į „savus“ ir „svetimus“, – pažymėjo ji.

LSDP lyderė pabrėžia, kad žmonių pajamų ir galimybių skirtumas Lietuvoje dramatiškas, skurdo rodikliai taip pat beveik nemažėja, todėl socialdemokratai palaiko šalies vadovo siūlymus dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) suvienodinimo.

„Lietuvos žmonės nori teisingumo, priimtinesnės ir paveikesnės socialinės politikos. Ypač svarbu yra švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga. Deja, kaip pastebėjo ir prezidentas, valdantiesiems svarbiau, kad biudžete skaičių eilutės sutaptų. Arba asmeninės ambicijos, o ne komandinis darbas. Tad neatsitiktinai laikas, skirtas veikti šalies žmonių labui, vis dažniau bėga valdančiųjų tarpusavio santykių aiškinimuisi, o ne problemų sprendimui“, – vertina V. Blinkevičiūtė.

LSDP pirmininkė priduria, kad prezidento pastaba dėl Lietuvos žmonėms valdančiųjų rodomos nepagarbos – neatsitiktinė.

„Politinę kultūrą tiesiog pakeitė savo galios ir vietos rodymas oponentui. Kai konservatoriai pasako „o mes žinome geriau“, joks prasmingas dialogas neįmanomas. Jei nėra nė menkiausio noro įsiklausyti ir išgirsti, bet koks bendradarbiavimas baigtas. Pasitikėjimas ištirpsta. Juk niekada ne per vėlu dirbti ir bendradarbiausi su mokytojų, medikų, pareigūnų, profesinių sąjungų, smulkaus ir vidutinio verslo bendruomenėmis, galiausiai valstybės tarnautojais, socialiniais darbuotojais ir kitomis visuomenės grupėmis. To ir linkėčiau konservatoriams ir liberalams“, – sako V. Blinkevičiūtė.

G. Landsbergis prezidentą palygino su I. Vėgėle

Išklausęs ketvirtąjį metinį prezidento Gitano Nausėdos pranešimą, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad šalies vadovas savo kalba pradėjo artėjančių rinkimų kampaniją. Be to, konservatoriaus teigimu, kalboje išryškėjo aiški antipatija valdančiajai daugumai. Todėl Daukanto aikštės lyderio pasisakymai politikui priminė George Orwello aprašytas neapykantos dviminutes. G. Landsbergis pasidžiaugė, kad tokių G. Nausėdos pareiškimų tenka klausyti tik kartą per metus.

„Akivaizdu, kad tai yra rinkiminė kalba. Tai paskutinė kalba, kurią prezidentas sakys iki prezidento rinkimų. Jau kita bus arba kito prezidento, arba to paties perrinkto prezidento, bet jau po rinkimų“, – antradienį Seime išklausęs prezidento metinį pranešimą žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Aišku, kad išryškėja nebeslepiama antipatija valdančiajai daugumai. Jeigu anksčiau ją dar būdavo mėginama maskuoti, tai dabar turbūt yra ir rinkiminės kampanijos dalis. Tiesiog save prieš pastatyti Vyriausybei kaip alternatyvą“, – aiškino jis.

G. Landsbergis pabrėžė, kad prezidento kalboje netrūko „ekonominio populizmo“. Tai konservatorių lyderiui priminė viešojoje erdvėje vis aiškiau apie galimą kandidatavimą 2024 m. šalies vadovo rinkimuose pasisakantį teisininką Igną Vėgėlę.

„Man net susidarytų įspūdis, kad šitą kalbą – bent jau dalį jos – tikrai galėtų sakyti ir koks nors Ignas Vėgėlė, stovėdamas toje pačioje tribūnoje“, – sakė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad pastarojo advokato ir G. Nausėdos pozicijos sutampa ir siekiant save pateikti kaip alternatyvas dabartinei valdžiai.

Todėl apibendrindamas išgirstą kritiką, G. Landsbergis teigė, kad Daukanto aikštės lyderio kalba jam priminė G. Orwello romane „1984“ aprašytas neapykantos dviminutes.

„Jeigu tektų tokių kalbų – ypatingai jos antrosios dalies – klausytis dažniau, ne kartą per metus... Tai man primintų iš Orwello „1984“ – buvo tokios dvi minutės neapykantos. Tai tiesiog toks srautas pasakymų, kodėl politinis oponentas nepatinka. Tokia emocinė iškrova, kurią knygoje buvo privaloma padaryti ten kasdien. Ačiū Dievui, kad mes tą turime tik kas metus“, – nurodė G. Landsbergis.

Prezidentas antradienį skaitytame metiniame pranešime kvietė valdančiuosius gerbti kitą nuomonę ir savo sprendimus grįsti ne partinės gerovės, o visuomenės interesų tikslais. Pasak jo, dėl kartais pasirodančio „atviro cinizmo“ ir atgimusio „neobebrystės reiškinio“ dalis Lietuvos žmonių jau dabar nekantriai laukia naujos valdžios. Be to, vertindamas valdančiosios daugumos darbą, šalies vadovas pripažino, kad dalis visuomenės jau dabar norėtų išsirinkti naują valdžią.

„Iš tiesų dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės kituose rinkimuose pakeisti neįtikusią valdžią“, – akcentavo prezidentas, pridurdamas, kad dar nėra vėlu Lietuvos žmonėms pademonstruoti pagarbą.

A. Armonaitė prezidento metiniame pranešime pasigedo dėmesio žmogaus teisių klausimams: laukiame lyderystės

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė prezidento metiniame pranešime pasigedo aiškesnio šalies vadovo Gitano Nausėdos dėmesio žmogaus teisių klausimams.

„Daug svarbių gyvenimo aspektų paliesta. Ir, tiesą sakant, labai išsamiai ir detaliai – ir apie švietimą, ir apie sveikatą. Tikrai atrodo įsigilinusi ir komanda, kuri ruošė tą pranešimą“, – antradienį žurnalistams Seime po metinio prezidento pranešimo sakė A. Armonaitė.

„Labai apgailestauju, kad tokiame išsamiame pranešime nerado vietos labai svarbūs žmogaus teisių klausimai. Kalbu pačia plačiausia prasme“, – nurodė ji.

Politikė stebėjosi, kad išsamioje kalboje Daukanto aikštės lyderis nepalietė pastaruoju metu ypač rezonavusių skaudžių klausimų – smurto artimoje aplinkoje, dirbtinio apvaisinimo klausimų, antisemitizmo išpuolių Seime.

„Jeigu buvo kalbėta apie šeimą – o kaip su nevaisingomis poromis, kur sunkiai skinasi kelią mūsų ir kolegų iniciatyvos dėl pagalbinio apvaisinimo? O kaip su smurtu artimoje aplinkoje? Seime atviras antisemitizmas liejasi laisvai, tiesiog metodiškai pasikartojančiai – nieko apie tai pranešime“, – kėlė klausimus politikė, referuodama į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus socialiniuose tinkluose.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė pabrėžė, kad šioje srityje tikėtųsi aiškesnės prezidento lyderystės.

„Tikrai labai laukiame prezidento lyderystės ir šiose temose, nes būtent šios temos mus vertybiškai laiko Vakarų valstybių šeimoje, Europos Sąjungoje, NATO Aljanse“, – sakė ji.

Sureagavo į kritiką dėl „neobebrystės“

Prezidentas antradienį skaitytame metiniame pranešime kvietė valdančiuosius gerbti kitą nuomonę ir savo sprendimus grįsti ne partinės gerovės, o visuomenės interesų tikslais. Pasak jo, dėl kartais pasirodančio „atviro cinizmo“ ir atgimusio „neobebrystės reiškinio“ dalis Lietuvos žmonių jau dabar nekantriai laukia naujos valdžios.

Reaguodama į šią pastabą, A. Armonaitė pripažino, kad tokios sąvokos kaip „neobebrystė“ jai dar neteko girdėti. Visgi, ji svarstė, kaip pastarasis žodis buvo išverstas metinio pranešimo klausiusiems valstybių ambasadoriams.

„Tiesą sakant, labai įdomu, kaip išvertė užsienio ambasadoriams šitą terminą. Norėčiau sužinoti“, – tepasakė ji.

ELTA inf.