Praėjusią savaitę Seimo nariai patvirtino Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų. Nepaisant parlamentarų balsavimo Seime, šis strateginio lygmens dokumentas, kuriuo siekiama spręsti priklausomybių problemą Lietuvoje, pasitiktas nevienareikšmiškai. Dalis politikų pasigedo jame pozicijos dėl naujojo rūkymo ir labiau subalansuoto bei į ateities perspektyvas nukreipto strateginio požiūrio.  

M. Danielė: pagrindinis trūkumas – naujojo rūkymo ignoravimas

Laisvės frakcijos Seime narė Morgana Danielė teigė, kad pagrindinis Nacionalinės darbotvarkės trūkumas yra naujojo rūkymo ignoravimas. Anot jos, darbotvarkėje numatytos strategijos greitai neatitiks dabartinių ir ateities realijų.

„Mano galva, pagrindiniai trūkumai yra naujojo rūkymo, kaip reiškinio, ignoravimas. Tai reiškia, kad nėra nei tokio termino, nei apskritai tokios strateginės dalies. Nors šita strategija yra beveik 15 metų į priekį, tačiau kaip gyvensime su naujojo rūkymo reiškiniu, nėra nei jokios strategijos, nei numatytų gairių“, – teigė „laisvietė“.

„Nors Lietuva dėl tabako, nikotino ir rūkymo priklausomybės apskritai niekada neturėjo jokių strategijų, niekada tai niekam nebuvo įdomu ir tų priemonių visada labai trūko, tai šita tradicija yra tęsiama. Darbotvarkėje yra atkartojamos tik pagrindinės gairės – akcizų didinimas, kova su šešėline tabako prekyba, bet naujasis rūkymas, kaip reiškinys, – neišskirtas ir jokių strateginių gairių nėra“, – pridūrė politikė.

M. Danielė pabrėžė, kad naujasis rūkymas Lietuvoje nepasiekė tikslinės auditorijos – žmonių, kuriems nepadeda metimo rūkyti programos. Anot jos, tokiems žmonėms naujasis rūkymas galėtų tapti mažiau žalos darančia alternatyva, kai nebepadeda jokia kita pagalba.

„Darbotvarkėje turėtų būti naujojo rūkymo strateginės gairės, kurios numatytų, kad vienas iš būdų, kaip padėti atsisakyti cigarečių arba mažinti jų keliamą žalą rūkantiesiems, kuriems nepavyksta, yra neveiksmingos mesti rūkyti pagalbos programos. Jei jiems programos nepadėjo, tai galėtų būti numatyta alternatyva siūlyti naujojo rūkymo priemones, stebint tyrimus ir matant, kad tikrai žala yra daug mažesnė“, – kalbėjo politikė.

„Lietuvoje taip susiklostė, kad labiausiai naujasis rūkymas sudomino būtent nepilnamečius, kurie dar nerūko. O tikslinė grupė, kurią reikėjo pasiekti, buvo išgąsdinta demonizuojančių straipsnių, įvairios dezinformacijos, gąsdinamo pobūdžio žinučių tiek iš valstybinių agentūrų, tiek žiniasklaidoje. Ir jie, užuot rinkęsi šią alternatyvą, tik išsigando ir liko prie įprastinių cigarečių, nes buvo skelbiama, kad naujasis rūkymas yra dar didesnis žudikas negu tabakas, ko tikrai nėra“, – akcentavo M. Danielė.

Kita strateginė gairė, kurios trūksta darbotvarkėje, pasak politikės, yra rūkymo prevencija – ką daryti, kad nerūkantys gyventojai niekada nepradėtų šio žalingo įpročio.

„Ir tada kita strategija turėtų būti apie tai, ką daryti su nerūkančiais žmonėmis, kad jie nepradėtų ir kad jų neviliotų tos naujojo rūkymo alternatyvos, nes sveikiausia vis dėlto nerūkyti visai“, – pridūrė M. Danielė.

L. Slušnys darbotvarkę vertina dvejopai: jei neskirsime pakankamai pinigų, tai liks tik gražus dokumentas

Konservatoriaus Lino Slušnio teigimu, jei darbotvarkėje numatytoms strategijoms nebus skirta pakankamai lėšų arba bus pasirinktos vienpusiškos priemonės, iš šio strateginio plano liks tik gražus dokumentas.

„Aš visada į tokius dokumentus žiūriu taip – jie yra svarbūs strategiškai, bet juos galima vertinti dvejopai. Jeigu darbotvarkei neskirsime pakankamai pinigų, kas dažnai įvyksta, arba pasirinksime vienpusiškas priemones ir finansuosim vieną, bet nefinansuosim kitų dalykų, tai ji liks gražus dokumentas“, – sakė L. Slušnys.

„Ji yra gražus dokumentas, kuris yra gražiai atidirbtas, bet visame tame kitas žingsnis – kiek sugebėsime turėti programų, kiek sugebėsime sukurti pagal jį efektyviai veikiančių programų ir jas finansuoti kaip valstybė“, – pabrėžė politikas.

Jis teigė, kad į darbotvarkę mažai kuo buvo įtrauktas verslas, todėl iš jo investicijų į programas galima nesitikėti.

„Man kartais norėtųsi daugiau įtraukti verslo, kad ir jis dalyvautų. Bet verslas šitoje darbotvarkėje labai stipriai negavo, nes žalos mažinimas praktiškai iškrito, kas rūpėjo verslui. Tai jiems gali tapti neįdomu ir jie nenorės bendradarbiauti“, – pažymėjo konservatorius.

Kalbėdamas apie naująjį rūkymą, kuris nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, L. Slušnys pabrėžė matantis „dvi medalio puses“. Pasak jo, pats terminas jau yra žalingas, tačiau bandant sukontroliuoti rūkymo naujoves draudimais galima priversti klestėti juodąją rinką.

„Čia yra dvi medalio pusės. Pati frazė „naujasis rūkymas“ jau yra žalingas. Nes tai reiškia, kad kažkas naujo, kažkas stebuklingo, kažkas unikalaus. Tai yra negeras terminas“, – akcentavo politikas.

„Antra medalio pusė – realybė. Yra realybė, kad tai egzistuoja. Kai imi teigti, kad čia yra blogis ir užsimerkęs sakai, kad viskas yra draudžiama, nieko negalima ir už viską mes baudžiame, mes galime atsidurti labai sudėtingoje situacijoje. Po visų tų draudimų pamatysime, kad situacija nesikeičia – viskas egzistuoja juodojoje rinkoje. Štai tada tiesiog turėsime pripažinti pralaimėjimą“, – aiškino L. Slušnys.

Anot jo, yra ir skirtingų duomenų apie elektroninių cigarečių bei kaitinamojo tabako daromą žalą. Vienuose tyrimuose įrodoma, kad naujojo rūkymo priemonės yra mažiau žalingos nei tradicinės cigaretės, o kiti duomenys rodo, jog žmonės, bandydami pereiti prie kitų rūkymo būdų, ima naudoti visas rūkymo priemones.

„Vieni duomenys rodo, kad elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas, garinimas turi mažesnės žalos. Bet kiti duomenys rodo, kad žmonės, kurie pereina prie kitų rūkymo būdų, rūko viską. Pasitaikė cigaretės, pasitaikė – garina, pasitaikė kaitinamasis tabakas... Vienu žodžiu, jie rūko viską“, – teigė L. Slušnys.

„Reiškia, iš esmės niekas nepasikeičia, jie iš vienos rūkymo rūšies pereina į daugybę. O tas, kuris nerūko, jis nerūko nieko“, – pridūrė Seimo narys.

Tačiau parlamentaras pabrėžė, kad šiuo metu ignoruojant naująjį rūkymą kaip reiškinį yra padaroma daugiau žalos, nes vis daugiau vaikų atsiduria reanimacijoje dėl eksperimentavimo su elektroninėmis cigaretėmis.

„Filosofinis klausimas – ar galima užsimerkti į garinimą? Šiandien Lietuvoje mes galime pasakyti, kad tikrai negalime, nes vaikai sugeba gauti tokių „nuostabių“ chemikalų garinimui, kad paskui mes turime juos reanimacijoje“, – sakė L. Slušnys.

„Vadinasi, kai mes turime tokią situaciją, turime mąstyti per naudos-žalos prizmę. Šiuo metu galima sakyti, kad mes turime daugiau žalos negu naudos“, – pažymėjo politikas.

A. Širinskienė darbotvarkei nepritarė: į ją kaip ilgalaikis tikslas įtrauktas dekriminalizavimas

Anot Seimo Mišrios grupės seniūnės Agnės Širinskienės, valdantiesiems įstrigus su narkotikų dekriminalizavimo įstatymo projektu, jis, kaip ilgalaikis tikslas, buvo įtrauktas į Nacionalinę darbotvarkę.

„Išties situacija tokia, kad narkotikų dekriminalizavimas yra pakibęs, grįžta į svarstymo stadiją į komitetą, tai realiai projektas tokioje būsenoje, tarsi jis būtų ką tik pateiktas, nors praėjo praktiškai 3-eji kadencijos metai. Tai akivaizdu, kad su dekriminalizavimo įstatymo projektu valdantieji strigo, ir gali nutikti taip, kad jie nesugebės to įstatymo projekto ir priimti“, – sakė A. Širinskienė.

„Tai dabar, norėdami šiek tiek įsiteikti Laisvės partijai ir kartu norėdami laisviečių darbotvarkę primesti kitoms kadencijoms, jie į nacionalinę darbotvarkę, kuri numatyta iki 2035 m., įtraukė dekriminalizavimą kaip ilgalaikį tikslą“, – pabrėžė politikė.

Seimo narės teigimu, naujasis rūkymas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę tikriausiai dėl to, kad buvo baiminasi šį reiškinį įtvirtinti ir ginti nuo verslo lobistų.

„Aš turiu negerą nuojautą, kad tiesiog buvo šiek tiek bijoma ir tam tikrų iniciatyvų, kurios būtų susijusios su valstybės įsipareigojimais tą naująjį rūkymą vienaip ar kitaip įtvirtinti. Nepamirškime, kad Seimas yra ganėtinai artimas lobizmui ir vienų ar kitų rūkymo priemonių lobistai Seime sukasi“, – teigė A. Širinskienė.

„Tai, manau, galėjo neatsirasti dėl nuogąstavimų, kad jeigu tą sritį paliesi, tada turėsi dar vieną karštą zoną, kurią teks ginti nuo tam tikrų verslų, lobistų iniciatyvų. Kartais būna geriau tam tikrus klausimus nutylėti“, – pridūrė politikė.

Anot jos, nereikėtų skatinti tradicines cigaretes rūkančių žmonių pereiti prie naujųjų alternatyvų. A. Širinskienė pabrėžė, kad vienos priklausomybės pakeitimas kita nėra rūkymo problemos sprendimas.

„Manau, kad žmones reiktų skatinti pereiti ant morkų ir burokų. Reikėtų skatinti gyventi sveikai ir neturėti žalingų įpročių. O vienos priklausomybės pakeitimas kita tikrai nėra išeitis ir paprastai į gerus rezultatus neveda“, – akcentavo Seimo narė.

„Mes turime tą antrinę prevenciją narkotikų srityje, metadono programas, o jeigu aš paklausčiau, ar labai daug metadono programų lankytojų tapo visiškai nepriklausomi ir gyvena pilnavertį, socialų gyvenimą. Bijau, kad rezultatai nebūtų labai džiuginantys, bent jau kiek yra tekę matyti ankstesnius duomenis. Taip ir čia, matyt, reikėtų programas orientuoti, ko verslas labai bijo, į morkas ir burokus, į tą sveiką gyvenseną. Žalingi įpročiai vargu ar turėtų būti valstybės skatinami“, – pridūrė A. Širinskienė.

Praėjusį antradienį Seimas patvirtino Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų.

Už darbotvarkės priėmimą Seime balsavo 64 parlamentarai, 12 buvo prieš, susilaikė 41 Seimo narys.

Ją sudaro 6 esminiai punktai, skelbiama Seimo pranešime žiniasklaidai. Tai – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atitolinimas ir mažinimas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos valdymas ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos stiprinimas; prieinamas kokybiškas priklausomybių ligų gydymas, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugos asmenims; alkoholio, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių pasiūlos mažinimas. Dėmesys skiriamas pagalbos metantiems rūkyti telefoninei linijai bei interneto svetainei nerukysiu.lt.

Taip pat numatyta sužlugdyti ir išardyti su narkotikais susijusias organizuotas nusikalstamas grupes, kurios veikia Lietuvoje arba kurių veikla yra nukreipta į Lietuvą; spręsti sąsajų su kitomis grėsmėmis saugumui klausimą ir tobulinti nusikalstamumo prevenciją; sumažinti narkotikų vartojimo poveikį visuomenės ir asmens sveikatai, plėtoti humanistinę, į asmens sveikatą ir pagalbą narkotikų vartotojams orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką.

Pažymima, kad šiais nutarimais tikimasi mažėjančio suvartojamo alkoholio kiekio, tenkančio 15 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat daugiau nei perpus sumažinti tabako gaminius rūkiusių per paskutinį mėnesį 15–64 metų gyventojų dalį ir išlaikyti perpus mažesnį nei Europos Sąjungos šalyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą tarp 15–64 metų gyventojų.

ELTA inf.