Prezidentas Gitanas Nausėda teigia paprašęs Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo prisidėti prie Lietuvos oro gynybos ir dislokuoti savo oro gynybos sistemas.

„Išreiškiau pageidavimą, kad Vokietija galėtų prisidėti prie tos oro ir raketinės gynybos sistemos dislokavimo rotaciniu pagrindu. Kancleris priėmė tą domėn. Manau, kad galėsimę pratęsti šią diskusiją toliau“, – ketvirtadienį po susitikimo su O. Scholzu Berlyne Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė, jog iki susitikimo Vilniuje būtina patvirtinti regioninius Aljanso gynybos planus, o ypatingą dėmesį skirti priešakinės Baltijos šalių oro gynybos ir atgrasymo stiprinimui.

„Manau, kad visi klausimai, kurie šiuo metu yra intensyviai svarstomi, tikrai bus viršūnių susitikimo dienotvarkėje. Tik turime dar labai tiksliai susikalibruoti savo mintis dėl priešakinės gynybos, rytinio NATO flango stiprinimo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas vylėsi, jog Vilniaus NATO lyderių susitikimas bus „turiningas ir istoriškai reikšmingas“.

Aukščiausio lygio bloko šalių susitikimas Vilniuje vyks šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.

Sutarta brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui

G. Nausėda sako, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.

„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare teigė G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, Berlynas „išreiškė norą stebėti ir vertinti“, kaip Lietuvai sekasi kurti brigadai aprūpinti būtinas sąlygas.

„Jie visiškai palaiko mūsų pastangas netgi paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 m. Šios mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Toks yra mūsų sutarimas, vertiname sutarimą ir jo įgyvendinimą kaip tam tikrą procesą, žingsnis po žingsnio. Tikiu, kad mums pavyks šį planą įgyvendinti iki galo“, – pabrėžė jis.

Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.

Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.

Diskusijos šia tema kilo dar praėjusiais metais, kai konservatorių partijos lyderiai sukritikavo pačių deleguotą krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, po to kai šis pritariamai paantrino Lietuvoje viešėjusiai Vokietijos gynybos ministrei dėl to, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų.

Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.

Dėl pastarųjų pareiškimų užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos. Opozicijai priklausantys politikai teigė, kad Lietuvos diplomatijos vadovas sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.

ELTA inf.