Patogumas, ekonomikos augimas, sąžiningumas – tokiais raktiniais žodžiais apibūdinamas Finansų ministerijos parengtas mokesčių pertvarkos paketas. Esminius jo aspektus „Savaitei“ pristatė ministrė Gintarė Skaistė.

– Kokie, formuojant siūlymus, buvo pagrindiniai ministerijos tikslai?

– Siūlomi pakeitimai yra nukreipti į sąžiningiau ir teisingiau paskirstomą mokestinę naštą, ekonomikos augimo skatinimą. Taip pat siekiama, kad mokesčių mokėjimas taptų paprastesnis ir patogesnis per automatines deklaracijas. Tokie buvo pagrindiniai tikslai formuojant pakeitimus.

– Dėl ko yra reikalinga mokesčių reforma?

– Mokesčių surinkimas būtinas siekiant užtikrinti valstybinių funkcijų įgyvendinimą ir kokybišką paslaugų teikimą žmonėms, pensijų, kurios mokamos iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), mokėjimą. Labai svarbu, kad patys mokesčių mokėtojai jaustų, jog jų sumokėti mokesčiai visuomenėje yra paskirstomi sąžiningai. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pasitaikydavo situacijų, kai būdavo mokama pagal veiklos formą, kuri yra užregistruota, o ne pagal tai, kiek žmogus gauna pajamų. Vienas iš mūsų siūlymų – kad mokesčių mokėjimas būtų susietas su gebėjimu mokėti pagal tai, kiek uždirbama, o ne pagal tai, kaip žmogus save pavadinęs ar kokią veiklos formą užregistravęs. Tai būtų išties teisingiau.

– Kaip būtų užtikrinama, ar žmogus teisingai nurodo savo pajamas? Ypač tais atvejais, kai už suteiktas paslaugas klientas moka grynaisiais, sąskaita jam neišrašoma?

– Šešėlinės ekonomikos dalis visuomet egzistavo. Pastaruoju metu matome, kad Lietuvos visuomenė yra labiau linkusi veikti skaidriai ir nesislėpti šešėlyje. Mokesčių sistema bet kuriuo atveju yra kuriama tikintis, kad visuomenė elgsis sąžiningai, nes jei mokesčius pradėsime koreguoti pagal šešėlyje esančius asmenis, toli nenueisime. Labai tikimės visuomenės sąmoningumo ir supratimo, kad už sumokėtus mokesčius jie gauna ir visuomenines – švietimo, sveikatos paslaugas, taip pat – ir bazinę bei individualią pensijos dalis. Galų gale – kuo daugiau mokesčių ir socialinio draudimo įmokų jie sumokės, tuo didesnes turės ir socialines garantijas.

– Kokie yra esminiai siūlomos mokesčių sistemos pertvarkos aspektai?

– Pirmoji dalis yra mokesčių sistemos patogumas: būtų formuojamos automatinės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, tikimės, kad daugiau žmonių galės susigrąžinti GPM, kuris jiems priklauso dėl neapmokestinamų pajamų dydžio ar dėl taikomų įvairių lengvatų. Taip pat automatinės taptų ir nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, žmogui pačiam nereikėtų deklaruoti turto, kurį jis turi.

Antroji grupė pakeitimų yra susijusi su ekonomikos skatinimu: siūlome pratęsti investicinio projekto lengvatą verslui, kuris investuoja į technologijas ir versle reikalingą įvairią įrangą. Taip pat praplečiame papildomas galimybes užskaityti į sąnaudas įsigytą įrangą – taip skatiname produktyvias investicijas versle – ir užtikrinti ekonomikos bei investicijų augimą šiuo laikotarpiu.

Trečioji dalis siūlomų sprendimų susijusi su sąžiningiau paskirstoma mokestine našta. Pakeitimai siūlomi pelno mokesčio administravime bei GPM, pamažu priartinant individualios veiklos apmokestinimą prie darbo santykių reguliavimo.

Šiuo metu pastebime, kad mažų pajamų gavėjai (vieną minimalią algą gaunančių žmonių kategorija) tiek individualioje veikloje, tiek darbo santykiuose apmokestinami panašiai. Tarkime, čia efektyvus GPM tarifas yra apie 5 procentus. Aukštų pajamų grupėje darbo santykiuose žmogus moka 20 proc., o individualioje veikloje maksimalus procentas yra 15. Kadangi bazinė pensijos dalis yra skaičiuojama bei mokama tokia pati ir dirbantiems individualiai, ir turintiems darbo santykius, manome, kad ir įmokos turėtų būti vienodos.

Siūlome, kad aukštų pajamų grupėje tarifas nuosekliai augtų individualioje veikloje, kol pasiektų 20 procentų. 2024 metais GPM tarifas nesikeistų, 2025 metais didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 m. – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimtimi būtų taikomi tiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Kiti pakeitimai yra susiję su aukštų pajamų gavėjų apmokestinimu. Jei iki šiol progresiniai tarifai (32 proc.) buvo taikomi tik esantiems darbo santykiuose, dabar vietoj jų siūlome žmonėms, uždirbantiems daugiau kaip 100 tūkst. eurų per metus, daliai, viršijančiai šią sumą, skaičiuoti papildomus tarifus. Nuo 100 iki 200 tūkst. eurų būtų skaičiuojamas papildomas 5 proc., o nuo 200 tūkst. eurų – papildomas 7 proc. tarifas.

– Kuriai dirbančiųjų kategorijai siūlymai praktiškai neturės įtakos?

– Siūlomi pakeitimai jokios įtakos neturės dirbantiesiems pagal darbo sutartis. Manome, kad būtent ši kategorija užtikrina didžiąją dalį biudžeto pajamų. Jei siūlomiems pakeitimams bus pritarta, matysime, kiek biudžete turime erdvės, ir kitais metais ketiname didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kuris yra taikomas dirbantiesiems pagal darbo sutartis, ir taip mažinti jų apmokestinimą.

Pagal turimus duomenis praktiškai niekas nesikeis ir 3/4 asmenų, dirbančių pagal IDV pažymas. Iki 1 tūkst. eurų pajamų srauto per mėnesį gaunantiems žmonėms siūlomas tarifo didinimas ir mokesčių kredito keitimai įtakos neturės. Mokestinių pokyčių sulauks tik tie, kurie uždirba šiek tiek daugiau, o jų yra apie 25 procentai. Siekiame, kad jų apmokestinimas būtų panašesnis į turinčiųjų darbo santykius.

– Bene daugiausia pasipriešinimo sulaukiama dėl siūlymo nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies įmokų į trečiosios pakopos pensijų fondus bei turintiesiems investicinio gyvybės draudimo sutartis.

– Nuo 2024 metų lengvatas siūlome palikti tik kaupiantiesiems pensijas antrojoje pakopoje. Tiesa, GPM lengvata ir toliau galiotų gyvybės draudimui ir trečiosios pakopos sutartims, sudarytoms iki 2023 metų gruodžio 31 dienos, bet ne ilgiau kaip 10 metų.

Iki šiol taikoma lengvata investiciniam gyvybės draudimui yra gana brangi biudžetui – per metus kainuoja 44 mln. eurų. Ja pasinaudoja nedidelė visuomenės dalis, dažniausiai – labiau pasiturinti nei kiti. Pastebėta, kad šis produktas – investicinis gyvybės draudimas – dažnam pirkėjui nėra labai naudingas, nes grąža iš šio finansinio instrumento nėra didelė, dažniau susigundoma dėl valstybės taikomos lengvatos.

Kiti finansiniai instrumentai ir investavimo galimybės lieka nuskriaustos, nes jiems tokia lengvata netaikoma. Lietuvos banko atliktas tyrimas liudija: dažnai investicinį gyvybės draudimą nusiperka žmonės, kuriems jis yra nenaudingas, todėl siūloma šios lengvatos atsisakyti. Žmonėms bus siūlomas neutralus investavimo instrumentas – investicinė sąskaita, kurioje esančios lėšos būtų neapmokestinamos iki tol, kol sąskaitos savininkas neišsimokėtų lėšų iš jos. Siūloma, kad į investicinę sąskaitą per metus būtų galima įnešti iki 10 tūkst. eurų.

– Ar galima teigti, kad pakeitimas nukreiptas ne į gyventojus, o į produkto pardavėjus?

– Norima, kad visi finansiniai instrumentai galėtų naudotis vienoda lengvata, kad žmonės juos rinktųsi pagal finansinį efektyvumą, kad produkto pardavėjai konkuruotų ne valstybės taikoma lengvata, o savo produkto kuriama verte, efektyvumu ir kokybe.

– Kokios dažniausios visuomenėje sklandančios siūlymų interpretacijos yra neteisingos, klaidinančios?

– Yra daug tokios informacijos, neva individualios veiklos pakeitimai labiausiai paveiks vidurinę klasę ir netgi smulkiuosius verslininkus. Iš tiesų pakeitimai yra nukreipti į aukštesnes pajamas gaunančius asmenis, pavyzdžiui, 20 proc. tarifas visa apimtimi būtų taikomas žmonėms, uždirbantiems daugiau kaip 3 tūkst. eurų per mėnesį.

Noriu pabrėžti, kad esame numatę nemažai palengvinimų smulkiajam verslui, UAB ir kitoms bendrovėms, kurių apyvarta yra iki 300 tūkst. eurų. Tačiau viešas diskursas labiau pasisuko į IDV vykdančius asmenis ir liko nepastebėti pakeitimai ir palengvinimai, nukreipti į smulkųjį verslą. Platesnis ratas įmonių galės pasinaudoti lengvatiniu pelno mokesčio tarifu, lengvesne taps jų apskaita, bus skatinamos investicijos, daugiau įmonių galės nemokėti avansinio pelno mokesčio. Visa tai būtų taikoma jau nuo 2024 metų.

– Kaip prognozuojate: ar reformai bus pritarta?

– Ekspertų ir politikų reakcijos buvo konstruktyvios: pakeitimuose matoma daug pozityvių aspektų, bet identifikuojama ir taisytinų vietų. Esame labai konstruktyviai nusiteikę dėl pasiūlymų, gautų pateikus viešai svarstyti mokesčių pakeitimo paketą. Manau, kad išties surasime kompromisą, o reforma Seime sulauks palaikymo.

– Kokia finansinė nauda prognozuojama šalies biudžetui?

– Rezultatai galėtų būti skirtingi nuo pasirinktų sprendimų. Po pakeitimų 2026 metais būtų galima surinkti maždaug 450 mln. eurų daugiau nei dabar. Tačiau dėl siūlomų ekonomikos augimui svarbių paskatų biudžeto pajamos mažėtų apie 270 mln. eurų, todėl viskas priklausys nuo rasto sprendimų balanso. Atsižvelgiant į tai, kuriems siūlymams bus pritarta, bus sprendžiama, kiek didinti neapmokestinamų pajamų dydį. Tai mažintų biudžeto pajamas, bet kartu mažintų darbo santykių apmokestinimo naštą. Tikėtina, kad pats reformos rezultatas būtų sąžiningesnė mokesčių sistema ir sąžiningiau paskirstoma mokestinė našta.