A. Armonaitė: mokesčių sistema turėtų ne tik surinkti pajamas į biudžetą

A. Armonaitė: mokesčių sistema turėtų ne tik surinkti pajamas į biudžetą


Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimui pateikti ruošiamame mokestinių pakeitimų pakete turėtų būti numatytos priemonės, kurios skatintų Lietuvos konkurencingumą ir pritrauktų daugiau talentų.


Ji taip pat ragina neapsunkinti padėties smulkiajam ir vidutiniam verslui, suteikti ilgesnes mokestines „atostogas“ įmonėms.


„Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM) norėtume šioje mokesčių diskusijoje matyti ne tik biudžeto surinkimo argumentą ar buhalterinį matymą, bet ir tai, kaip tai paveiks Lietuvos ekonomikos konkurencingumą bei kaip užtikrins mūsų ekonomikos augimą“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.


Pirmiausia, pasak A. Armonaitės, mokestiniais pakeitimais turėtų būti palengvinama Lietuvos konkurencinė kova dėl talentų, todėl esą darbo santykių apmokestinimas šalyje turėtų būti konkurencingas lyginant su kaimyninėmis šalimis.


Be to, akcentuoja ministrė, mokestinė aplinka turi sudaryti sąlygas įmonėms, pirmiausia smulkioms ir vidutinėms, „augti ir plėstis“.

REKLAMA


„EIM pasiūlymai susideda iš šitų dviejų krypčių. Esame pasiruošę dėl jų diskutuoti, kviesime į juos atsižvelgti“, – teigė A. Armonaitė.


Ji kalbėjo, jog ministerija pritaria pasiūlymui pratęsti pelno mokesčio lengvatą investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tačiau pasigedo reinvestuojamo pelno lengvatos.


„Mums atrodo, kad reinvestuojamo pelno modelis būtų buvęs gal geresnis, bet taip pat džiaugiamės, kad pavyko pasiekti tą kompromisinį momentinio nusidėvėjimo modelį“, – sakė ministrė.


Anot A. Armonaitės, EIM taip pat siūlys koreguoti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribos kartelę, kurią Finansų ministerija siūlo didinti nuo 45 iki 55 tūkst. eurų. EIM vertinimu, ją reiktų susieti prie „objektyvesnio dydžio“.


„Pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio arba infliacijos rodiklių“, – teigė A. Armonaitė.


Ragina nedaryti „didelių judesių“ smulkiesiems verslininkams


A. Armonaitė taip pat įvardijo, kad mokestiniai pakeitimai turi „nepadaryti didelių judesių demotyvuojant smulkius verslininkus“, o kaip tik skatinti kuo geresnes sąlygas smulkiajam verslui, pavyzdžiui, mažosioms bendrijoms.

REKLAMA


„Kol kas negirdime aiškaus matymo dėl mažųjų bendrijų ateities. Bet norime pasakyti, kad tai yra teisinga ir reikalinga teisinė forma žmonėms, kurie nori verslauti, pradėti savo verslą, kad tai kažkaip nebūtų jokiu būdu panaikinta. Nes girdime norą „įsodrinti“ mažąsias bendrijas“, – kalbėjo ministrė.


Mokestinių pakeitimų pakete Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė socialinio draudimo įmokas mažosioms bendrijoms didinti nuo 50 iki 90 proc.


Kartu, kaip informavo A. Armonaitė, pelno mokesčio „atostogos“ įmonėms turėtų būti ilginamos nuo vienerių iki dvejų metų bei taip „motyvuoti jas toliau augti“, taip pat – įvesti 38 tūkst. eurų pelno ribą, iki kurios būtų taikomas sumažintas 5 proc. pelno mokesčio tarifas.


Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.


Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.



Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.


Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 51 (2024)

    Savaitė - Nr.: 51 (2024)





Daugiau >>