Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kritiką dėl mokesčių reformos, ypatingai dėl individualia veikla besiverčiančių žmonių apmokestinimo, vertinanti kaip natūralų dalyką, atspindintį, kaip Lietuvoje dažniausiai vyksta diskusija apie mokesčius. Pasak jos, šalyje norima geresnių algų ir infrastruktūros, bet dažnai ignoruojama, jog mūsų mokestinių pajamų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

„Tuomet klausimas, kaip mes tą pareikalavimą geresnėms viešosioms paslaugoms patenkinsime. Matyt, kad natūraliausia būtų žiūrėti ne į bendrą mokesčių lygio kėlimą, o į išimtis ir lengvatas, kurios yra nebūtinai labai paaiškinamos, o galbūt dažniausiai istoriškai susiklosčiusios. Ir iš to atsiranda neteisingumo jausmas”, – pirmadienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.

„Bet kuomet tą pradedi keisti, tada žmonės, kuriems keičiasi mokestinė situacija, negali būti patenkinti ir jie naudoja savo, kaip interesų grupės, visus įmanomus svertus, kad tokie pokyčiai neatsitiktų. Bet jeigu tie pokyčiai neatsitiks, tai gal mes baikime kalbėti apie tai, kad mokesčių sistema neteisinga, kad reikia didesnio finansavimo, jog viešosios paslaugos būtų kokybiškesnės, nes susitarti dėl to, kad kažkurios išlygos turėtų būti panaikintos arba sumažintos (...) yra ir apmokestinimo teisingumo tam tikras principas”, – pažymėjo ji.

Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad pajamų apmokestinimas turi priklausyti nuo žmogaus gebėjimo mokėti, pajamų dydžio, o ne nuo to, kokiu būdu pajamos yra uždirbamos.

„Turi būti šiokia tokia premija, už tai, kad žmogus veikia savarankiškai, bet ji negali būti beribė. Nes tada susikuria ir tam tikras arbitražas, ir atsiranda gana pilka zona”, – aiškino politikė.

Konservatorė pažymi, kad pagal dabartinius Finansų ministerijos skaičiavimus, trims ketvirtadaliams žmonių, kurie verčiasi individualia veikla, jokių pokyčių praktiškai neturėtų būti. „Bet žinoma, žmonės, kurių pajamos didesnės, juos turbūt nelabai džiugina perspektyva, kad gali tekti daugiau mokėti”, – sakė premjerė.

Galiausiai ji tikina, kad mokesčių reformos korekcijų galime sulaukti ir iš pačios Finansų ministerijos pusės ir nebūtinai Seimui mokestiniai pakeitimai bus pateikti 100 procentų tokie, kaip dabar yra derinama.

„Bet jeigu rezultate turėsime mokesčių reformos blokavimą, tai bus labai liūdna, nes tada reiškia, kad tik kalbame visi, bet kai reikia daryti, tai nėra kam”, – pabrėžė I. Šimonytė.

Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.

Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.

Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.

Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.