Tebesitęsianti „pieno krizė“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio nuomone, yra kilusi iš netinkamo žemės ūkio interesų atstovavimo Vyriausybėje. Anot jo, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas neturi reikalingos profesinės kompetencijos suprasti ir spręsti problemas su kuriomis susiduria pieno gamintojai.

„Mes žemės ūkio valdžios neturime jau realiai nuo rinkimų į Seimą, nuo 2020 metų, nes ministras absoliučiai nesigaudo žemės ūkio srityje, nesigaudo tose problemose, tose tendencijose, nesupranta to, kas įvyks po keleto mėnesių. Ir tai yra labai lengva suprasti. Ir žmogus, kuris supranta žemės ūkį, suprastų tendenciją, kas po ko seka, kokios yra priežastys, ką reikia daryti“, – penktadienį „Žinių radijui“ komentavo R. Karbauskis.

„K. Navickas neturi profesinio supratimo, jis yra aplinkosaugininkas“, – pridėjo jis.

Pasak jo, taip valdoma Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) „nevargsta“ šnekėtis su Europos Komisija dėl galimo lėšų skyrimo pienininkams ir problemų sprendimo.

„Ir šioje situacijoje ministerija turi šnekėtis su Europos Komisija apie sprendimus, nes skirti lėšų ministerija negali be Europos Komisijos leidimo. Ir šioje vietoje tiesiog yra nedaroma nieko ir šnekama, kad buvusi valdžia kalta“, – tvirtino jis.

„Lietuvos Žemės ūkio ministerija tais pokalbiais neužsiiminėja“, – paminėjo jis.

Taip pat R. Karbauskis tvirtino, kad šioje situacijoje pieno gamintojai yra visais teisūs dėl rinkos situacijos. Anot jo, Lietuvos rinkoje egzistuoja smarkiai iškreiptas pajamų ir nuostolių santykis tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų.

„Aš pats pienininkas, tai suprantu, dėl ko protestuoja pieno gamintojai ūkininkai ir bendrovės. Tai šiuo atveju jie yra teisūs, situacija rinkoje yra labai bloga. Šiuo atveju yra visiškai iškreiptas santykis tarp prekybininkų, perdirbėjų ir ūkininkų. Tai yra ūkininkas lieka su gamybos nuostoliais, o perdirbėjai ir prekybininkai balansuoja savo pajamas taip, kad nuostolių nebūtų“, – tikino jis.

Nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės.

Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų. Dar anksčiau ŽŪM pristatė ilgalaikių priemonių paketą, kuris taip pat sulaukė kritikos.

Savaitės pradžioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje dalyvavo K. Navickas. Kur, kartu su Latvijos ministru Didziu Šmitu, prašė už žemės ūkį atsakingo komisaro Januszo Wojciechowskio iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.

Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos poziciją palaiko dalis kitų šalių.

Kaip antradienį parlamentarams aiškino I. Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m., dalis pasaulinių maisto kainų staigiai sumažėjo. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, todėl pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino supirkimo kainas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.

Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu krenta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.