Su antradienį pristatytu mokestinių pasiūlymų paketu susiję sprendimai nebus lengvi, nes tam tikrai žmonių grupei situacija nebus geresnė, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Skaičiuojama, jog galutinis paketo poveikis viešiesiems finansams 2026 metams būtų 447 mln. eurų, bet galutinė suma priklausytų nuo derinimo su visuomene ir sprendimų Seime.

G. Skaistė sakė, kad šią savaitę prasidėjo paketo derinimas su visuomene.

„Laukiame visų suinteresuotų pusių pasiūlymų. Dabar duodame derinti su visuomene, lauksime reakcijų. Dar trys savaitės turi visi pareikšti savo pozicijai. Į konstruktyvius pasiūlymus stengsimės atsižvelgti“, – finansų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė ministrė.

G. Skaistė pabrėžė, kad tiek žaliųjų mokesčių, tiek ir turto apmokestinimo klausimai buvo įvardinti Vyriausybės programoje, už kurią balsavo Seimas, taip pat ir koalicijos partneriai.

„Norėčiau matyti šį paketą kaip paketą. Jame yra balansuojančių sprendimų – tiek mažinti valstybės biudžeto pajamas, tiek ir jas didinančių. Todėl man atrodo, norint daryti sprendimus, kurie yra mažinantys, turime matyti ir sprendimus kitoje pusėje. Tam, kad viešųjų finansų balansas būtų išlaikytas.

Tačiau balsuojant Seime, pasimatys kiek yra noro išties mažinti gyvulių ūkį, kas yra deklaruojama iš įvairiausių partijų. (...) Bet jeigu norime situaciją taisyti iš esmės, visgi tie sprendimai turi būti padaryti“, – sakė G. Skaistė.

Finansų ministerija pastebi, kad galutinis poveikis viešiesiems finansams 2026 m. būtų 447 mln. eurų, bet finalinė suma priklausytų nuo derinimo su visuomene, galutinių sprendimų Seime.

„Dėl siūlymų pratęsti investicinio projekto lengvatą, momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, MTEP lengvatos, smulkiam verslui taikomų palengvinimų – neigiamas poveikis viešiesiems finansams prognozuojamas apie -271 mln. eurų.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad sprendimai dėl NPD taip pat bus daromi, todėl tikėtina, kad neigiamas poveikis būtų didesnis“, – rašoma ministerijos pranešime.

Ministerija įvardija šiuos laukiamus pakeitimų rezultatus: tvirtas žingsnis į priekį mažinant „gyvulių ūkį“ ir sąžiningiau paskirstant mokestinę naštą; atsisakoma visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jas pakeičiant moderniu investavimo modeliu – investicine sąskaita; sustiprinamos paskatos pridėtinę vertę didinančioms investicijoms tiek smulkiam, tiek ir didesniam verslui; taršos apmokestinimas kartu su ateinančiomis investicijomis prisidės prie sveikesnės ir žalesnės aplinkos visiems; didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą; bus dar patogiau deklaruoti mokėtinus mokesčius bei vykdyti individualią veiklą.

Automatinės pajamų ir NT mokesčių deklaracijos, smulkiojo verslininko sąskaita

Siūloma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtos automatinės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijos būtų pateikiamos, jei gyventojas per tam tikrą laiką jose nepadaro pakeitimų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„65 proc. žmonių tas deklaracijas pateikia ir patvirtina be jokių pakeitimų. Siūlome, kad jei žmogus per tam tikrą laiką korekcijų nepadarė, būtų laikoma, kad deklaracija yra pateikta be pakeitimų“, – antradienį Finansų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė ji.

G. Skaistė aiškino, kad 2021 m. žmonės nesusigrąžino 57 mln. eurų, kurie jiems priklausė dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo, kitų dalykų.

„Manome, kad po to, kai būtų automatinės deklaracijos, tie pinigai pasiektų tuos žmonės, kuriems jie priklauso pagal dabartinį teisinį reguliavimą“, – sakė ji.

Mokestinių pasiūlymų pakete taip pat yra automatinės nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, nurodė ministrė.

„Būtų pateikiamos žmonėms ir jiems beliktų apmokėti pateiktą kvitą“, – sakė G. Skaistė.

Spaudos konferencijos pradžioje ministrė paaiškino, kad mokestinių pakeitimų pristatymas atidėtas dėl įvairių makroekonominių aplinkybių, kurios vyko, tai yra ir pandemija, ir karas, ir energetikos sektoriaus problemos.

„Manome, kad laikas tuo metu pristatyti mokestinius pakeitimus buvo ne pats geriausias. Šiuo metu diskusijos yra užbaigtos, pasiūlymai formuluoti pagrindinėmis kryptimis. Tai yra, kad mokesčių sistema taptų patogesnė, kad būtų prisidedama prie ekonomikos transformacijos ir augimo (tiek smulkiam, tiek ir didesniam verslui), taip pat – prie sąžiningesnio mokestinės naštos pasiskirstymo tarp mokesčius mokančių asmenų“, – sakė G. Skaistė.

Kalbant apie mokesčių patogumą, ministrė pristatė ir individualią veiklą vykdantiems asmenims skirtą pasiūlymą.

„Tai yra smulkiojo verslininko sąskaita. Būtų sudaromos galimybės administruoti mokesčius paprasčiau. Tai reiškia, kad žmogus, kuris nori vykdyti veiklą per banko sąskaitą, atsidaro ją, deklaruoja, kad tai yra smulkiojo verslininko sąskaita, mokesčių inspekcija automatiškai įrašo jį į mokesčių mokėtojų registrą ir įplaukos, kurios pasiekią šią sąskaitą yra automatiškai laikomos individualios veiklos pajamomis.

Iš jų yra atskaičiuojamos įstatyme numatytos prezumpcinės sąnaudos, o likusios pajamos yra apmokestinamos pagal dabartinį reguliavimą ir mokesčių inspekcija suformuoja automatinę deklaraciją. Mokesčius galima sumokėti (tiek GPM, tiek socialinio draudimo įmokas, tiek sveikatos draudimo mokesčius) vienu spragtelėjimu. Manome, kad toks pasiūlymas būtų patrauklus tiems žmonėms kurie nori mažinti administracinę naštą ir vykdyti veiklą per banko sąskaitą“, – pasakojo G. Skaistė.

Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.

Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.

Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.

Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.

Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.

Siūlo mažinti fiksuoto pajamų mokesčio verslo liudijimams ribą

Finansų ministerija siūlo mažinti fiksuoto pajamų mokesčio taikymo viršutinę ribą verslo liudijimų turėtojams – fiksuotą apmokestinimą taikyti apyvartai iki 20 tūkst. eurų, o ne 45 tūkst. eurų, kaip yra dabar.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, tą Lietuvai daryti rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

„EBPO pasiūlė keisti ribą, iki kurios galima vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą, (...) EBPO siūlymas yra 20 tūkst. eurų. Ribą siūlome mažinti ir palikti verslo liudijimą tik tikrai tą smulkią ir mažą veiklą vykdantiems subjektams“, – antradienį pristatydama mokesčių sistemos peržiūros siūlymus sakė G. Skaistė.

Ministrė tikina, kad iki 20 tūkst. apyvartą fiksuoja 84 proc. dabartinių verslo liudijimų turėtojų.

„Ir jiems iš esmės reguliavimas nesikeis, jie ir toliau galėtų vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą“, – pažymi politikė.

Ji sako, kad tai padėtų išlaikyti mažesnes verslo liudijimų kainas: „Šiuo metu, jei leidi tą pačią veiklą vykdyti ir aukštesnes pajamas turintiems žmonėms, efektyvus tarifas tampa labai savotiškas, nes tikrai labai mažas, palygininus su pajamų lygiu.“

Anot G. Skaistės, aunantiems didesnes pajamas reiktų registruoti individualią veiklą ir gauti pajamas, apmokestinamas pagal individualios veiklos reguliavimą.

Be to, norima numatyti, kad verslo liudijimų turėtojai paslaugas galėtų teikti tik galutiniams vartotojams, t. y. gyventojams, o ne tik įmonėms (su tam tikrais apribojimais) – kaip yra dabar.

Pagal verslo liudijimą taip pat siūloma neleisti gyvenamosios paskirties nuomos. Vietoje to, šios veiklos pajamoms būtų taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 80 proc. apyvartos.

„Jei nuomojama yra gyventojams, leisti atskaityti tas numanomas sąnaudas, kurios yra tuomet, kai reikia nuomoti turtą – vis tiek reikia jį paremontuoti, dar ką nors patvarkyti. Tad siūloma, kad 20 proc. apmokestinamųjų pajamų nebūtų apmokestinama, o 15 proc. tarifas būtų taikomas nuo 80 proc.“, – aiškino ministrė.

Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.

Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.

Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę. Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau. Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.