Energetikos ministras Dainius Kreivys reaguodamas į antradienį Europos Komisijos (EK) pasiūlymą reformuoti Europos Sąjungos elektros energijos rinkos modelį akcentuoja, kad reformoje turi atsirasti aiški sąlyga, jog dujų kainai pasiekus tam tikrą ribą, automatiškai įsijungia „lubos“.

„Šiai dienai mes aiškiai sakome, kad ateities elektros rinkos reformos dizaine turi atsirasti labai aiški sąlyga, kad dujų kainai pasiekus tam tikrą ribą, automatiškai įsijungia lubos, kurios yra suderėtos šalių narių prieš naujus metus“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė D. Kreivys. „Be abejo, tas mechanizmas veikia tik ribotą laiką, tikimės ir norime, kad tas mechanizmas nugultų į naująjį rinkos mechanizmą“, – pažymėjo jis.

Antradienį EK pasiūlė reformuoti Europos Sąjungos elektros energijos rinkos modelį. Anot Komisijos, reforma siekiama sparčiau plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energetiką, o atsisakant dujų, vartotojų sąskaitos mažiau priklausytų nuo nepastovių iškastinio kuro kainų.

Siūlomoje reformoje numatoma peržiūrėti kelis ES teisės aktus – Elektros energijos reglamentą, Elektros energijos direktyvą ir Reglamentą dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo.

Diskusijos, kad Europos elektros rinka ir joje veikiantis kainų nustatymo algoritmas yra ydingas, suaktyvėjo praėjusių metų rugpjūtį, kuomet elektros kaina Baltijos šalyse vieną valandą pasiekė 4 tūkst. Eur/MWh ribą. Vidutinė elektros kaina tą mėnesį siekė 480,39 Eur/MWh (palyginimui, šį vasarį – 114,7 Eur/MWh).

Tokie elektros tarifai tuomet įsivyravo dėl itin aukštų dujų kainų ir generacijos iš kitų šaltinių trūkumo.

Pagal dabartinį modelį, elektros kaina Europos šalyse nustatoma pagal brangiausio elektros gamintojo – iš dujų – nustatomą kainą. Tai reiškia, kad net ir pigiai iš, pavyzdžiui, AEI pagaminta elektra „Nord Pool“ biržoje kainuoja tiek pat, kiek ir generuojama jos gamybai naudojant gamtines dujas.