Europos Centriniam Bankui (ECB) nusprendus toliau didinti bazines palūkanų normas bei pradėti mažinti pinigų kiekį, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebi, kad euro zonoje švelniai, tačiau pradedama griežtinti pinigų politiką.

Anot jo, šis ECB sprendimas turės slopinantį poveikį euro zonos ekonomikoms.

ECB trečiadienį pranešė bazines palūkanų normas padidinęs palūkanų normas 0,5 proc. Dabar trys pagrindinės normos nustatytos 2,5–3,25 proc. intervale.

Be to, nutarta nuo kovo iki birželio imtinai po 15 mlrd. eurų mažinti pinigų kiekį euro zonoje – ECB savo balansą mažins nereinvestuodama visos pasibaigusio termino obligacijų sumos, ką darė 2022 m. antroje pusėje.

„Su šiuo sprendimu įžengiama į kol kas labai švelniai ribojančios pinigų politikos teritoriją. Anksčiau sakydavome, kad esame kažkur vidurio žemėse tarp skatinančios ir ribojančios pinigų politikos“, – penktadienį žurnalistams komentavo G. Šimkus.

LB vadovo teigimu, toks ECB sprendimas turėtų sumažinti visuminę paklausą euro zonoje bei paveiks šiuo metu „labai sparčius“ infliacijos lūkesčius.

„Mes vis dar buvome skatinančioje pusėje. Dabar įžengėme į ribojimą ir tai turi slopinantį poveikį ekonomikos aktyvumui. Neigiamą poveikį ekonomikai turi ir infliacijos įsigalėjimas“, – sakė G. Šimkus.

Vis tik, pasak jo, dar sunku pasakyti, ar euro zonos ekonomiką gali ištikti recesija ar krizė.

„Daug faktorių ekonominėje aplinkoje lemia vienus ar kitus ekonomikos pokyčius. Bet, teoriškai, ir tas yra pinigų politikos sprendime, didinama palūkanų norma turi slopinantį poveikį paklausai ir mažina ekonomikos aktyvumą. Bet tai nereiškia, kad tai sukelia krizę savaime“, – kalbėjo G. Šimkus.

LB valdybos pirmininkas svarstė, kad ECB Valdančioji taryba kitame posėdyje gali nuspręsti nuo gegužės palūkanų normas kelti toliau.

„Kovą yra ketinimas, bet ne įsipareigojimas. Jei kalbame apie gegužę, tikėtis tikrai galime“, – teigė G.Šimkus.

Pasak jo, kiek tiksliai jos galėtų būti keliamos, aiškiau turėtų matytis kovą, kai bus atnaujintos infliacijos prognozės.

„Yra tam tikros infliacijos lūkesčių korekcijos į teigiamą pusę. Manau, kad tai labai aiškiai parodo, kad esame teisingame kelyje. Ir būtent tos prognozės kovą padės apsispręsti“, – sakė G. Šimkus.

Savo politinės politikos sprendimais ECB siekia, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu euro zonoje išsilaikytų ties 2 proc.