Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad nors yra prognozuojama, kad 2023 metų pirmoji pusė dėl tarptautinės padėties naudingai veiks Lietuvos ekonomiką, tai nesitęs visus metus. Anot jo, centrinių bankų vykdomas palūkanų kėlimas užtikrins tai, kad antrąjį pusmetį vyks ekonominis sulėtėjimas. Pasak ekonomisto, būtent 6 proc. riba, prie kurios artėjama, neigiamai paveiks verslą.

„Turėsime neįprastai gerą pirmą pusmetį. Taip bus nes dėl kritusių dujų kainų atsigauna Vokietijos pramonės nuotaikos. Taip pat Kinija atsigauna gerokai sparčiau negu buvo tikimasi. Tad pirmą šių metų pusmetį mes turėsime tikrai neblogą Lietuvos pramonės ir eksporto rezultatą. Bet taip, man asmeniškai, kelia tam tikrą susirūpinimą šių metų antras pusmetis, nes centriniai bankai ir toliau gana intensyviai kelia palūkanas.

Tai jau veikia ir veikia Lietuvos įmones, nes tarkime Lietuvos banko duomenys rodo, kad Lietuvos verslas skolinasi brangiausiai nuo pat statistikos pradžios. Šiuo metu naujų verslo paskolų palūkanos siekia beveik 5 proc.“, – teigė A. Izgorodinas.

„Ir turint omenyje, kad Europos centrinis bankas iki pat šių metų galo kels bazines palūkanas, tai labai realu tikėtis, kad iki šių metų pabaigos verslo paskolų palūkanos, kalbant apie naujas verslo paskolų sutartis, jau pasieks ir 6 proc. Tai yra tikrai ta riba, kuri gali paveikti verslo investicijas ir darbuotojų samdymą. Ir manau, kad tai bus vienas iš tų aspektų, kuris gali labai sulėtinti Lietuvos ekonomiką antruoju pusmečiu“, – aiškino jis.

A. Izgorodinas irgi komentavo, kad ekonominei situacijai nepagelbės ir galima JAV ekonominė recesija, kuri prasidės liepą. Ekonomistas tokias prognozes remia, jo teigimu, pasikartojančiu JAV istoriniu ekonomikos kritimu, įvykstančiu keli mėnesiai po palūkanų piko pasiekimo.

„Nepaisant to, kad pirmą pusmetį matysime tokį kaip ir pasaulio ekonomikos atšokimą. Bet mano supratimu, jisai bus labai laikinas ir labai visgi tikiu, kad JAV ekonomika neišvengs recesijos, nes istoriškai žiūrint, visą laiką Amerikos ekonomika krenta praėjus maždaug keturi mėnesiai nuo palūkanų piko pasiekimo. Palūkanų pikas bus pasiektas po mėnesio. Todėl manau, kad liepos mėnesį galime tikėtis krizės. Ir aišku tai jau paveiks ir Lietuvos ekonomiką“, – tikino jis.

Valstybės vaidmuo yra neįprastai svarbus ruošiantis ateinančiai krizei

Taip pat A. Izgorodinas tvirtino, kad pasiruošti ateinančiai 2023 metų antro pusmečio krizei, bus reikalinga valstybės iniciatyva. Anot jo, Nacionalinio plėtros fondo steigimas yra ypač svarbus, kadangi verslui reikalinga greitesnė galima pagalba.

„Todėl krizė ateina ir jai tikrai reikėtų ruoštis ir čia aš manau, kad valstybės vaidmuo yra nepaprastai svarbus. Ir vienas iš aspektų, kurį mes aptarinėjome, tai yra Nacionalinio plėtros fondo steigimas ir vystymas. Manau, kad tai yra tikrai teisinga idėja, nes šiuo metu, verslo investicijų skatinimo priemonės yra labai susiskaldžiusios ir jų apjungimas į vieną instituciją tikrai galėtų padėti verslui greičiau susiorientuoti ir greičiau gauti finansavimą verslo plėtrai“, – aiškino ekonomistas.

Pasak ekonomisto, 2 mlrd. eurų vertės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) parama galėtų būti panaudota amortizuoti ateinantį ekonomikos kritimą.

„Mes dar turime neįsisavintus 2 mlrd. eurų RFF pinigų ir tikrai reikėtų galvoti, kaip juos įsisavinti, nes nuo liepos mėnesio mes tikėtina turėsime minusinį ekonomikos augimą ir minusinį darbo vietų kūrimą. Todėl, tie 2 mlrd. eurų galėtų padėti amortizuoti tą natūralų verslo ir ekonomikos ciklo kritimą. Todėl tos iniciatyvos yra labai sveikintinos“, – teigė jis.