Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina suprantanti, kad pensiniai fondai yra labai svarbi tema Lietuvos žmonėms ir klausimai, pakritus jų vertei, kyla. Tačiau, pasak jos, pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.

„Tikrai girdime, ką sako ekonomistai. Suprantu, kad ši tema yra labai svarbi Lietuvos žmonėms, ypatingai tada, kai fondų vertės šiek tiek yra pakritusios. Kai jos auga, tai viskas yra gerai, klausimų girdime mažai, kai yra susvyravimų, jų yra daugiau“, – antradienį LRT radijui teigė M. Navickienė.

„Pagrindinis dalykas yra prisiminti tikslą, kodėl buvo tie fondai įsteigti. Tai buvo tam, kad žmonės turėtų galimybę turėti didesnę, minkštesnę pagalvę tada, kai jie išeis į pensiją. Privalomas įtraukimas buvo sukonstruotas 2018 m. Pati pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas, tai kai yra kažkokie trumpalaikiai pasvyravimai, mes vis tiek turime vertinti ilgalaikę perspektyvą, kiek žmogus gali sukaupti papildomai ir kiek gali turėti apsaugos“, – pridūrė ji.

Politikė tvirtina, kad jeigu kiltų diskusija dėl smulkesnių pakeitimų pensijų fondų sistemoje, dėl to būtų galima diskutuoti. Tačiau, anot jos, idėja gyventojams turėti galimybę išsigryninti pensijų fonduose sukauptus pinigus bet kuriuo gyvenimo metu yra rizikinga, ir tai parodė Estijos pavyzdys.

„Kai kalbame apie išsigryininimą, išsiėmimą bet kurioje gyvenimo situacijoje, matau ir rizikų. Kaimynai estai turėjo galimybę priimti tokį sprendimą, leisti išsigryninti, ir kiek stebime iš viešosios erdvės, nebūtina tai pagerino esmingai žmonių situaciją, nes tuos pinigus gyventojai išleidžia nebūtinai tvariems dalykams ir kai ateina tikrasis pensinis amžius, žmonės neretai krenta į socialinio rėmimo sistemą. Vertinti reikia visus pasiūlymus, bet priimti labai atsakingai ir atsargiai“, – sakė ministrė.

M. Navickienė taip pat tikina, kad mechaninio pasitraukimo iš antros pakopos pensijų fondų kol kas nėra, tačiau yra individualios aplinkybės, kurias „Sodra“ gali įvertinti.

„Yra galimybė atsisakyti nustatytų terminų ir labai stengiamės didinti žmonių informatyvumą, kurie būna įtraukiami, kad jie tikrai gautų informaciją ir jog turėtų galimybę pasitraukti, jeigu jie nenori kaupti. Jeigu praeina tas terminas, yra individualios aplinkybės, kurias „Sodra" gali įvertinti, bet mechaninio kažkokio pasitraukimo terminui pasibaigus, kol kas nėra“, – aiškino konservatorė.

Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.

Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.

Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Dalyvaujantys II pakopoje minimalia apimtimi toliau kaupia savo lėšomis kasmet didėjančiomis įmokomis (nuo 1,8 proc. iki 3 proc.) ir gauna valstybės skatinamąją įmoką, per 5 metus padidėsiančią nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.

Dalyvavę iki 2018-12-31 gali apsispręsti nebekaupti II pakopoje, pasirinkę vieną iš dviejų variantų – stabdyti tolesnį įmokų mokėjimą, o sukauptą turtą palikti toliau investuoti II pakopos pensijų fonde arba sukauptas lėšas grąžinti „Sodrai“ ir tokiu būdu atstatyti prarastus „Sodros“ vienetus bei įsigyti papildomų, jei sukaupta suma yra didesnė nei „Sodros“ pervestos įmokos.

Grąžinus sukauptas lėšas „Sodrai“, II pakopos pensijų fonde galima pradėti kaupti iš naujo.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu.

Jis aiškino, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.

Tuo tarpu Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra pateikę įstatymo pataisą, kurią priėmus iš antrosios pensijų pakopos sistemos tiems, kas į ją buvo įtraukti automatiškai, būtų galima pasitraukti paprasčiau.