Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Pasak jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.

„Susiformavo bendra diskusija, kuri yra normali demokratinėje valstybėje, kažkas išsitraukė kažkokias Europos Komisijos žaliąsias knygas ir nusprendė apie tai diskutuoti, nors tikrai ilgesnį laiką diskusijos nevyko. Kartais seklus informacinis laukas galbūt sukelia diskusiją ten, kur jos nėra ir ko Vyriausybė tikrai ant stalo neturi ir nesvarsto”, – ketvirtadienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad Lietuvos problemos šioje srityje yra visiškai kitos ir labiau reiktų atsižvelgti į per trumpą sveiko gyvenimo trukmę šalyje.

„Nesakau, kad čia nėra apie ką svarstyti, bet manau, jog Lietuvos problemos yra visiškai kitos. Sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje nėra pakankamai gera, kad galėtume galvoti, kiek žmogus gali privalomai dirbti. Taip, žmonės, kurie nori, gali dirbti ilgiau, turi gerą sveikatą, žinoma, turėtų būti už tai motyvuojami”, – sakė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė pažymėjo, kad pakeitimų dėl pensijų kaupimo taip pat neplanuojama daryti, nes pensijų sistemoje per pastarąjį dešimtmetį ir taip buvo pakankamai daug reformų. Anot jos, nauji pakeitimai po to, kai pensijų sistemos reformą patvirtino praeitas Seimas nebūtų tai, kas stabilizuotų žmonių lūkesčius.

„Man atrodo nėra jokios kitos srities, kurioje reformų per pastarąjį dešimtmetį buvo tiek daug, kiek pensijų kaupime ar pensijų sistemoje apskritai. Man atrodo, kad ką tik reformą patvirtinus praėjusiame Seime, dabar daryti vėl naują reformą nėra kažkas, kas bent kiek stabilizuoja žmonių lūkesčius. Reikia gerai pasiruošti ir daryti dalykus, kurie padarys tikrai geresnę situaciją, negu yra šiuo metu”, – aiškino politikė.

Europos Komisija (EK) yra rekomendavusi iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m.

Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar net pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas, tai neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas. Dokumento, kuris jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį.

Tuo tarpu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72-jų metų. Pasak jos, reikia didesnį dėmesį skirti sveiko gyvenimo trukmės rodikliui ir jo didinimui, o pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą.

Politikams ir ekspertams diskutuojant dėl galimo pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai daroma ne laiku ir ne vietoje.

Galiausiai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos, apie galimybę jį didinti iki 72-jų metų neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus, ir tuo diskusija baigiasi.

Jei kompensacijoms už elektrą ir dujas reikės mažiau lėšų nei suplanuota, bus mažinama valstybės skola

Tikėtina, kad energijos kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui valstybė išleis mažiau, nei buvo numatyta 2023 m. biudžete, tačiau šios lėšos bus skirtos Lietuvos skolai mažinti, sako premjerė.

„Jei mums pavyks tą biudžetą sutaupyti, sumažinsime skolą, bus mažesnė skola ir mažesnės skolos aptarnavimo išlaidos ateityje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, mažesnių išlaidų kompensacijoms gali prireikti dėl pozityvių tendencijų energijos rinkose, esą „greičiausiai rinkos kainų scenarijus bus geresnis“ ir antrąjį metų pusmetį.

„Gali būti, kad jei tos tendencijos išsilaikys, mums reikės mažesnio biudžeto šitam tikslui, mažesnių kompensacijų“, – akcentavo ministrė pirmininkė.

Vis tik ji pabrėžė, kad kompensacijoms išmokėti buvo numatyta skolintis.

„Tai buvo suplanuoti kaip skolinti pinigai. Skola Lietuvai, deja, bet pastaruosius metus brango ir pastaruoju metu brango taip gana nemaloniai. Tie laikai, kai buvo galima skolintis už nulį arba kažkas mums primokėdavo, kad pasiimtų mūsų skolos vertybinius popierius, pasibaigę ir turbūt negrįžtamai. Todėl turime vertinti, kiek galime sau leisti papildomai skolintis“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė aiškino, kad kompensacijos už elektrą ir dujas buvo suplanuotos remiantis pesimistiškesnėmis kainų prognozėmis, kuomet Europoje buvo dujų kainų šokas.

Šiuo metu, teigia Vyriausybės vadovė, dėl „komfortiškai“ užpildytų Europos dujų saugyklų ir šiltos žiemos, įtampa rinkose atslūgo, o spekuliatyviai padidintų kainų ruošiantis kitam sezonui padės išvengti Europos Sąjungoje įvestos 180 Eur/MWh dujų kainų lubos.

I. Šimonytė kartu pažymėjo, kad nepaisant energijos kainų rinkose, valstybė šiuo metu kompensuoja apie pusę rinkos reguliuotojo nustatytos elektros ir apie du trečdalius – dujų kainos.

Nuo sausio Vyriausybė visiems buitiniams vartotojams kompensuoja iki 28,5 ct/kWh mokamo elektros kainos tarifo (minimali kaina siekia 28 ct/kWh).

Tuo metu gamtinių dujų tarifams taikomos dalinės valstybės kompensacijos – tiekimo dedamosios kompensavimui 0,99 Eur/m3 ir 0,57 Eur/m3 kompensacija skirstymo paslaugos papildomai dedamajai.

Verslui kompensuojama tik dalis elektros tarifo – iki kovo valstybė padengia pusę įmonių mokamos ir minimalios 28 ct/kWh kainos skirtumo.

2023 m. valstybės biudžete daliniam dujų ir elektros kainų kompensavimui (gyventojams ir verslui) buvo numatyta 888 mln. eurų.

Savo ruožtu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė šią savaitę minėjo, kad jei ir toliau bus matomi teigiami pokyčiai elektros kainų rinkoje, gali atsirasti galimybė sumažinti valstybės išlaidas energijos kompensavimui ir jas perskirstyti kitaip nei buvo numatyta formuojant 2023 metų biudžetą. Anot jos, tokiu atveju būtų atsirastų galimybė padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms ir papildomai investuoti į nacionalinį saugumą.

Pristatyta šauktinių reforma dar nėra Vyriausybės pozicija

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad praėjusią savaitę krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pristatyta šauktinių reforma nėra tai, ką jau būtų galima traktuoti kaip Vyriausybės poziciją. Pasak jos, šauktinių tarnybos pertvarką Ministrų kabinetas dar tik ketina svarstyti.

„Norėčiau labai aiškiai apibrėžti klausimo statusą. Labai dažnai įvyksta tai, kad mes komentuojame dalykus, kuriuos komentuoti dar nėra laikas. Vyksta kokia nors diskusija institucijoje, kažkas apie tą diskusiją sužino, pateikia tai kaip Vyriausybės poziciją ir tada Vyriausybė turi tai komentuoti“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

„Kažkokie ministro matymai buvo paminėti, bet tai nėra tai, ką Vyriausybė būtų apsivarčiusi ir kam pritarusi ir kad aš galėčiau sakyti, jog tai yra Vyriausybės pozicija. Tai šį klausimą svarstysim artimiausiu metu Vyriausybės pasitarime“, – sakė I. Šimonytė.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas praėjusią savaitę pristatė planuojamą šauktinių tarnybos pertvarką. Pasak jo, šia pertvarka ketinama trupinti tarnybos laiką iki pusmečio, didinti šauktinių ir aktyvaus karinio rezervo skaičių. Siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkst. Šie pasiūlymai viešojoje erdvėje buvo sukritikuoti.