Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas įstatymo pataisas, kuriomis sugriežtinti sodybų ir ūkinių pastatų statybos reikalavimai žemės ūkio paskirties žemėje.

Kartu prezidentas pateikė pasiūlymus, kaip šį įstatymą būtų galima patobulinti.

„Vakar (ketvirtadienį) pasirašiau dekretą, kuriuo vetuoju šį įstatymą ir pateikiu savo pasiūlymus, kurie, mano nuomone, padės atsižvelgti į šių ūkininkų interesus“, – apie savo sprendimą šalies vadovas penktadienį kalbėjo LRT radijui.

G. Nausėda tikino palaikąs pačią pataisų idėją, tačiau pabrėžė, jog šio tikslo negali būti siekiama pakenkiant ūkininkų interesams.

„Manau, kad įstatymo idėja yra teisinga, suprantama – noras kovoti su vadinamaisiais „sofos ūkininikais“. Tačiau tai negali vykti sąskaita žmonių, kurie realiai ūkininkauja ir susiduria su realiomis problemomis“, – kalbėjo jis.

„Tikiuosi, kad Seimas, atsižvelgęs į problemas, kurias aiškinamajame rašte išdėsčiau, veto priims, įgyvendins reikiamus pasiūlymus ir išspręsime tiek „sofos ūkininkų“ problemą, tiek suteiksime galimybes jauniesiems ūkininkams toliau dirbti ir investuoti regionuose“, – pabrėžė prezidentas.

Prezidentas savo dekretu siūlo Seimui atsisakyti reikalavimo ne tik įrodyti, kad asmuo bent 3 metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.). Prezidentas siūlo įtvirtinti reguliavimą, pagal kurį ūkininko sodybos gyvenamąjį namą su priklausiniais galėtų statyti ūkininkas, ne mažiau kaip 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, patikslinant, kad toks reikalavimas nebūtų taikomas kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.

Įstatymu nustatytas ribojimas statyti bet kokius, net ūkinius, pastatus mažesniuose nei 2 ha sklypuose esmingai apriboja galimybes vykdyti žemės ūkio veiklą tokioms žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams.

Todėl Prezidento veto siūloma patikslinti įstatymo nuostatą, numatant, kad gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais būtų statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, o kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galėtų būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.

Siekiant suteikti asmenims galimybę užbaigti jau pradėtus procesus, siūloma įstatymo įsigaliojimo datą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad reikia svarstyti ir ūkininko ūkio registravimo taisyklių pakeitimus. Šalies vadovas ragina Aplinkos ministeriją kartu su savivaldybėmis rasti sprendimus, kurie užtikrintų tvarią ir teisingą regionų plėtrą, atitinkančią kaimo plėtros tikslus bei Lietuvos regionų politikos iššūkius.

Seimas gruodžio 20 d. priėmė Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, kuriose numatoma, jog ūkininko sodybą, kai tai numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, žemės ūkio paskirties žemėje statyti galės ūkininkas, kuris pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius 3 metus yra deklaravęs kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Priimtos įstatymo pataisos taip pat numato, kad ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą ūkininko sodybą galima statyti turint ne mažesnį kaip 0,5 hektaro sklypą.

Įstatymo rengėjai argumentuoja, kad pataisos reikalingos siekiant kovoti su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“ ir nebesuteiks jiems galimybių lengvatinėmis sąlygomis statyti sodybas.

Vetuoti šias pataisas prezidento prašė Šeimos ūkininkų sąjunga, Jaunųjų ūkininkų sąjunga, Žemės savininkų asociacija.