Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad Lietuva šiuo metu yra saugesnė nei buvo besibaigiančių metų pradžioje. Jo teigimu, tą sakyti leidžia dėl Rusijos agresijos Ukrainoje stipriai išaugęs Lietuvos gynybos finansavimas bei geopolitiniai pokyčiai regione.

„Aš galiu patikinti, kad mes esame gerokai saugesni negu buvome metų pradžioje. Ne tik todėl, kad mes žymiai daugiau skyrėme dėmesio savo saugumui. Tiek visuomenės spaudimas, tiek ir visų valdžios institucijų bendras noras buvo skirti daugiau resursų.

Nebuvo metų pradžioje prognozuota, kad bus pusantro karto padidintas krašto apsaugos biudžetas... Skirta pusė milijardo eurų papildomam ginkluotės įsigijimui, perspektyviniams planams įgyvendinti“, – interviu Delfi sakė ministras.

„Yra didžiuliai pokyčiai, kurie įvyko per metus. Aš jau nekalbu apie regione atsitikusius geopolitinius lūžius, kurie susiję su Švedija ir Suomija ar su kaimyninių valstybių pajėgumo stiprėjimu. Pirmiausiai, su Lenkija. Pokyčiai yra didžiuliai“, – teigė A. Anušauskas ir pažymėjo, kad dėl visų šių priežasčių Rusijos bandymai užpulti NATO priklausančią Lenkiją ar Lietuvą baigtųsi nesėkme.

„Kai analitikai dabar kalba, kad jei Rusija bandytų dabar bet kurią NATO šalį pakramsnoti šiek tiek... Ar tai būtų Lietuva, ar Lenkija. Rusija patirtų didžiulį karinį pralaimėjimą“, – sakė ministras.

Rusija šių metų vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą ir pradėjo karinius veiksmus visoje šalyje.

Kalbos, kad V. Rupšio dienos poste suskaičiuotos, neturi jokio pagrindo

A. Anušauskas tikina, kad opozicijos atstovų išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos poste gali būti suskaičiuotos, neturi absoliučiai jokio pagrindo.

„Aš manau, kad generolas leitenantas Valdemaras Rupšys tikrai labai daug savo kadencijos metu bus padaręs kariuomenei, kad ji taptų ir modernesnė, ir kovingesnė, ir sąjungininkai ją įvertintų pačiais aukščiausiais balais. Nes kiekvienais metais vyksta NATO vertinimai, mūsų kariuomenės dabartinis vertinimas yra vienas aukščiausių“, – Delfi TV duotame interviu teigė A. Anušauskas.

„Taip kad visos tos kalbos absoliučiai be pagrindo. Ir, aš manau, tas sąmoningas nepasitikėjimo sėjimas būtent yra kariuomenės vadu. Ir tai yra labai prasta praktika, nes nacionaliniam saugumui svarbūs pareigūnai susiduria su tokiais gandais, kur nėra jokio pagrindo“, – pridūrė jis.

Opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaujantis Saulius Skvernelis sako turįs įtarimų, kad Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio ateitis užimamose pareigose tapo miglota. Pasak jo, tą rodo į viešumą prasismelkę ginčai bei trintys dėl vokiečių brigados Lietuvoje klausimų.

Pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.

„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.

„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – teigė Prezidentūra.