Ieškant galutinio sutarimo dėl 9-ojo sankcijų paketo Kremliui, premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja siūlymą švelninti sankcijas Rusijos trąšų ir maisto eksportui, tokiu būdu daliai verslo atstovų sudarant galimybę panaudoti anksčiau įšaldytas privačias lėšas.

Vyriausybės vadovė pabrėžia, kad žemės ūkio produkcija nėra sankcionuojama, todėl maisto saugumas negali tapti pretekstu susilpninti sankcijas Kremliui.

„Yra pasaulyje Rusijos spaudžiamas, bandomas formuoti naratyvas, kad Europos Sąjungos sankcijos yra kažin kaip atsakingos už maisto prekių kainų kilimą, ypatingai trečiojo pasaulio šalyse. Nors visi puikiai žino, kad jokia žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota ir tai nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad kai kurie su trąšų verslu susiję oligarchai ar kompanijos yra sankcionuoti ir, jos žiniomis, kyla problemų su „vienu ar kitu“ įstrigusiu kroviniu. Vis tik, pabrėžia ji, kalbėti apie nuolaidas sankcijose Kremliui režimui nevertėtų.

„Bet, mūsų vertinimu, tokie partikuliariniai dalykai turėtų būti sprendžiami gairėmis, taip, kaip sprendžiami kiti praktiniai dalykai, tikrai ne bandant į reglamentą įdėti išlygas, kurios, tiesą sakant, mums atrodo labai plačios ir gali būti labai plačiai interpretuojamos, nes nelabai aišku, kodėl atskirų oligarchų personalinės lėšos (...) turėtų būti išvestos iš sankcijų siejant tai su maisto tiekimo saugumu, nes tikrai sunku yra tokią situaciją sugalvoti“, – kalbėjo premjerė.

„Mūsų pozicija tokia, kad reikia spręsti konkrečias problemas, o ne reglamente turėti pakankamai išplaukusias, plačias interpretacijos galimybes turinčias išlygas, kurios nelabai aišku, kur gali nuvesti. Ir atrodys kaip sankcijų silpninimas žmonėms, kurie esmingai susiję su Putino režimu. Todėl ta pozicija yra tokia, kad dar reikėtų padirbėti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Šiuo metu yra deramasi dėl 9-ojo sankcijų paketo Rusijai. Dalis Europos lyderių siūlo ragina švelntinti sankcijas Rusijos trąšų ir maisto eksportui – tokiu būdu dalis verslo atstovų turėtų glimybę panaudoti anksčiau įšaldytas privačias lėšas.

Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Lenkija, šiai iniciatyvai griežtai nepritaria.