Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad Civilinės saugos įstatymo priėmimas duos startą naujam integruotam krizių valdymo ir civilinės saugos modeliui, apie kurį kalbama jau 20 metų.

„Turime priėmimo stadiją ir labai tikiuosi, kad duosime startą naujam integruotam krizių valdymo ir civilinės saugos modeliui. 20 metų kalbama, kad reikia tokio modelio, buvo tam tikrų bandymų, tie bandymai buvo fragmentiški, bet pastarojo meto krizės, ekstremalios situacijos tikrai parodė, kad modelis, kuris yra, neveikia efektyviai.

Tą galiu kalbėti iš savo asmeninės patirties, atsakinga už ekstremalių situacijų valdymą, už nepaprastąją padėtį, kad jis apsunkinantis“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė A. Bilotaitė.

Ministrė pažymėjo, kad Lietuvai reikalingas centralizuotas modelis, kurio dėka atsiras vieninga sistema bei Nacionalinis krizių valdymo centras, kuris veiks Vyriausybės kanceliarijoje 24 valandas per parą.

„Atsiras vieninga sistema, kai bus vienose rankose ir stebėsena, ir pačių krizių valdymas, ir prevencija, ir mokymo organizavimas, atsiras nacionalinis krizių valdymo centras, kuris veiks Vyriausybės kanceliarijoje ir tą darys 24 valandas per parą“, – tvirtino politikė.

A. Bilotaitė vardindama planuojamus pakeitimus taip pat akcentavo tai, kad neliks Vyriausybės ekstremalių situacijų valdymo komisijos, kaip perteklinės įstaigos ir bus Nacionalinio saugumo komisija, kuriai vadovaus premjerė.

„Bus Nacionalinio saugumo komisija, kuriai vadovauja premjerė ir kuri priiminės strateginius, esminius sprendimus dėl pačių krizių valdymo ar kt. dalykų, kurie yra esminiai. Labai svarbu taip pat paminėti, kad atsiranda parengties pareigūnai, kurių tikrai reikia ir kurie bus atsakingi už pasirengimą krizėms ir kai ištinka krizė situacijos valdymui, jie atsiras tiek savivaldoje, tiek ministerijoje ir tai bus labai stiprus postūmis“, – aiškino Vyriausybės narė.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), atsižvelgusi į pasikeitusią geopolitinę situaciją, parengė Civilinės saugos stiprinimo (CS) koncepciją, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų.

Šis dokumentas taps orientyru, siekiant geresnės civilinės saugos institucijų ir tarnybų sąveikos ir stipresnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, būti tinkamai pasirengus gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat padės rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais, rašoma VRM pranešime spaudai.

Pasak A. Bilotaitės, civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista, todėl ją būtina iš esmės modernizuoti, ypač šiuo metu tvyrant geopolitinėms įtampoms regione. Be to, praktikoje buvo ruošiamasi tik lokalioms ekstremaliosioms situacijoms, apie pasiruošimą karo grėsmėms nebuvo iš esmės svarstoma.

Parlamentarai ketvirtadienį taip pat spręs, Seimas ar Vyriausybė kas mėnesį turėtų įtvirtinti arba pratęsti ilgiau nei tris mėnesius trunkančius žmonių gyvenimo ir verslo apribojimus šalyje paskelbus ekstremaliąją situaciją.