Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dėl Lenkijoje užfiksuotų raketų sprogimų reikėtų vengti spekuliacijų ir palaukti galutinio tyrimo rezultato. Visgi ministrė pirmininkė akcentuoja – jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos šis incidentas nebūtų įvykęs. I. Šimonytė taip pat pažymi, kad plečiantis atakų prieš Ukrainą mastui – panašių situacijų tikimybė kaimyninėse valstybėse auga.

„Yra toks ir prašymas mūsų kolegų Lenkijoje, kad vis dėlto yra labai svarbu sulaukti jau galutinio tyrimo rezultato ir šitoje istorijoje nespekuliuoti, nekurti teorijų, kurios turi būti paskui kažkaip specialiai neigiamos ar kažkaip specialiai aptarinėjamos. Tai aš kliaujuosi tais paraginimais ir tikrai tyrimas baigsis ir atsakymai į klausimus bus“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Visgi, pasak premjerės, jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos, apie incidentą Lenkijoje nebūtų pagrindo kalbėti.

„Pirmas dalykas yra tas, kad kaip ten bebūtų vis dėlto atsakinga už šį incidentą yra Rusija - tąja prasme, kad jeigu Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos, tai mes turbūt to incidento apskritai nesvarstytume. Ir tai yra tiesioginė pasekmė to, kad Rusija yra užpuolusi Ukrainą“, – sakė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė taip pat akcentuoja, kad labai svarbi ir atitinkama NATO reakcija į tai, kad Rusijai prastai sekasi mūšio lauke, todėl šalis agresorė reaguodama į tai žudo civilius ir masiniais apšaudymais naikina Ukrainos infrastruktūrą. Premjerė atkreipia dėmesį, kad dabar šios masinės Rusijos atakos vyksta visoje Ukrainoje, todėl, anot jos, panašių incidentų tikimybė už Ukrainos sienų – didėja.

„Bandoma naikinti energetikos infrastruktūrą, pastotes įvairias, transformatorines ir panašiai, tai, žinoma, kad tos infrastruktūros nemažai yra taip pat ir vakarinėje Ukrainos dalyje. Dabar jau Rusija tą infrastruktūrą bando naikinti per visą Ukrainą, anksčiau galbūt daugiau koncentruodavosi Rytinėje dalyje, dabar tai bando daryti per visą Ukrainą ir, deja, bet tokių incidentų tikimybė, ji esant tokiai situacijai didėja“, – sakė I. Šimonytė.

„Vadinasi, labai svarbu, kad parama Ukrainai, parama priemonėmis, oro gynybos priemonėmis ir kita ginkluote turėtų būti stiprinama“, – pridūrė ji.

Antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus.

Šių atakų metų netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, suderinęs su šalies prezidentu, antradienio vakarą skubiai sušaukė Ministrų Tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį per susitikimą su pasaulio lyderiais teigė, kad yra požymių, jog raketa, pataikiusi į kaimą Lenkijos rytuose, galėjo būti Ukrainos priešlėktuvinė raketa.

I. Šimonytė: tikrai nekeisiu ministrų vien dėl to, kad kažko dar nėra buvę istorijoje

Pastaruoju metu daug klausimų dėl Vyriausybės sudėties atnaujinimo sulaukianti premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ministrų tikrai nekeis vien dėl to, kad taip ilgai be rotacijų dirbančio Ministrų kabineto nėra buvę istorijoje.

„Aš tikrai nekeisiu ministrų vien dėl to, kad kažko dar nėra buvę istorijoje. Jeigu nėra pagrindo pakeisti ministrą mano sprendimu arba ministras pats nesiprašo būti pakeistas dėl kažkokių aplinkybių savo sprendimu. Tai vien dėl to, kad kažko nėra buvę istorijoje... Žinote, tai – ne dantų valymas bei kita higiena, kur tikrai žinai, kad ryte atsikėlęs turi išsivalyti dantis ir nusiprausti veidą, susišukuoti. Nėra taip, kad per dvejus metus būtinai reikia du ar tris ministrus atleisti“, – „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.

Be to, tikino premjerė, ankstesnėse vyriausybėse ministrų keitimas vykdavo dėl konkrečių priežasčių. Pasak jos, vienas tokių pavyzdžių – vykę pasikeitimai Sauliaus Skvernelio vadovautoje Vyriausybėje.

„Galėčiau referuoti į poną Skvernelį. Pirmieji ministrų atsistatydinimai vyko dėl to, kad koaliciją paliko socialdemokratų partija. Dabartinės mūsų koalicijos niekas nepaliko. Kol kas visi dirbame ir tikiuosi, kad taip dirbsime iki kadencijos pabaigos. Pirmas didesnis kabineto perkratymas ankstesnėje Vyriausybėje buvo 2018 m. gruodį. Tad mūsų politinis ciklas dar nepasiekė šio laiko. O ar tai lėmė didesnį buvusios Vyriausybės kokybės pokytį? Leiskite man tuo suabejoti“, – apibendrino I. Šimonytė.

I. Šimonytė: neabejoju, kad dėl viršplaninių elektros gamintojų pajamų dalybų su Švedija susitarsime laiku

Premjerė neatskleidžia, kiek pasistūmėta derybose su Švedija dėl viršplaninių šios šalies elektros gamintojų pajamų dalinimosi su Lietuva, tačiau patikina, kad susitarimas tarp valstybių bus pasiektas laiku, iki gruodžio.

„Manau, kad susitarimas bus pasiektas, tam dar reikės tam tikrų teisės aktų patikslinimų. Abiejų valstybių reguliatoriai, ministrai dirba ir neabejoju, kad susitarimas bus pasiektas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, apie galutinį dvišalių derybų rezultatą bus pranešta tuomet, kai jis bus galutinai patvirtintas.

„Kai yra derybos, yra labai paprastas atsakymas – dėl nieko nėra sutarta, kol nėra sutarta dėl visko. Kada bus sutarta dėl visko, tada tas rezultatas ir bus pristatytas“, – tikino premjerė.

I. Šimonytė, be kita ko, pažymėjo, kad, jei derybos strigtų, joms tarpininkaus Europos Komisija (EK): „Pačiame reglamente parašyta, kad jei būtų kažkokių sunkumų, juos išspręsti imasi EK.“

Dar spalį už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai patvirtino EK pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas ir surinktomis lėšomis Bendrijos šalyse sumažinti elektros kainas.

Dėl elektros biržoje taikomo kainų nustatymo mechanizmo ir aukštų dujų kainų jos uždirba didelius pelnus, kadangi parduoda elektrą už tą pačią kainą kaip ir elektros gamintojai iš dujų, nors iš atsinaujinančių išteklių, branduolinės energijos ir kitų ne dujinių šaltinių elektra gaminama gerokai pigiau.

Kadangi Lietuvoje tokių generacijos pajėgumų trūksta, EK įpareigojo didžiausią elektros eksportuotoją Švediją su Lietuva iki gruodžio 1 d. pasirašyti dvišales sutartis, pagal kurias dalis švedų gamintojų viršplaninių pajamų atitektų Lietuvai.

Lapkričio pradžioje Energetikos ministerija teigė, kad dvišalėms deryboms yra pasiruošta – EK jau turėjo būti pateikti elektros importo duomenys, kuriais pagrindžiama, kad Švedija yra pagrindinė elektros eksportuotoja Lietuvai,

Kartu ministerija atkreipia dėmesį, jog šiuo metu dujų kainos rinkose yra nukritusios žemiau nei numatytas slenkstis, nuo kurio būtų skaičiuojami viršpelniai, tad šią priemonę nustatančiame EK reglamente minėto mechanizmo šiuo metu gali ir neprireikti.

Tokie viršpelniai turėtų būti skaičiuojami ne tik iš didžiausios į Lietuvą elektros eksportuotojos, bet ir iš Lietuvos vietinių gamintojų.