Siekiant griežtai pasmerkti Kremliaus veiksmus prieš Ukrainą, jau kitą savaitę Europos Parlamentas (EP) ketina spręsti dėl Rusijos pripažinimo teroristine valstybe, teigia Europos Parlamento narė, konservatorė Rasa Juknevičienė. Politikė pažymi, kad antradienį Rusijos kariuomenei Ukrainoje smogus stipriausią smūgį nuo karo pradžios bei Lenkijoje dėl Kremliaus sukelto karo žuvus dviem asmenims, šis pripažinimas yra būtinas.

„Bet kokiu atveju du žmonės Lenkijoje žuvo dėl brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą, dėl vakar dienos didžiausio nuo karo bombardavimo. (...) Ir, nors Ukrainos oro gynyba, kiek pranešama, apie 80 proc. paleistų raketų numušė, tačiau tos, kurios pataikė, sukėlė didžiules pasekmes, nes apie milijonas žmonių liko be elektros, naikinama infrastruktūra, tai yra tyčinis teroristinis veiksmas“, – trečiadienį LRT radijui teigė europarlamentarė.

„Tai mes kitą savaitę Europos Parlamente planuojame rezoliuciją. (...) Ruošiamasi Rusiją ar jos režimą pripažinti teroristiniu. Formuluotės dar nėra aiškios, bet esmė yra būtent apie tai, ką matome ir šiomis dienomis vykstant iš Rusijos pusės“, – kalbėjo R. Juknevičienė kartu pridurdama, kad rezoliuciją šiuo metu rengia atskiros politinės grupės, už rengiamą dokumentą yra atsakingas ir europarlamentaras Andrius Kubilius.

Vis tik, R. Juknevičienė neabejoja, kad derybos nebus lengvos, kadangi, pažymi ji, Europos Sąjungos teisės aktuose nėra reglamentuota nuostata pripažinti nei valstybę, nei režimą teroristiniu.

„Tai kitą savaitę laukia nelengvos derybos, bus tokių politikų, kurie jau dabar labai aiškiai pasisako už tokį pripažinimą. Bet reikia žinoti, kad ES teisėje nėra tokios nuostatos, ar tai būtų terorizmą remiančios valstybės nuostata, kaip kad yra Amerikoje, ar apskritai pripažinimas teroristine valstybe, ar režimo pripažinimas teroristiniu, nes yra tik tam tikrų organizacijų pripažinimas teroristinėmis. (...) Bet jei bus priimta tokia institucija, kreipsimės į kitas institucijas, komisiją ir Europos Tarybą, kad jos kaip tik pateiktų ir juridinius aktus, kad būtų galima turėti ir ES teisėje tokius apibrėžimus“, – aiškino R. Juknevičienė.

Antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus.

Radijo stoties „Radio Zet“ korespondentas neoficialiai pranešė, kad netoli sienos su Ukraina esančiame Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Incidento vietoje dirba policijos, prokuratūros ir kariuomenės atstovai.

Savo ruožtu Liublino radijas pateikia kitą įvykių versiją. Esą grūdų džiovykloje ant svarstyklių užvažiavęs traktorius netikėtai sprogo. Jis taip pat praneša apie dvi aukas.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, suderinęs su šalies prezidentu, antradienio vakarą skubiai sušaukė Ministrų Tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.

Tai pranešė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mülleris, kuriuo remiasi „Polsat News“.

Jis žurnalistams pareiškė, kad susiklostė „krizinė situacija“, ir paragino juos neskelbti nepatikrintų pranešimų. P. Mülleris nepatikslino, kodėl šaukiamas posėdis, ir žadėjo pateikti daugiau informacijos jam pasibaigus.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį per susitikimą su pasaulio lyderiais teigė, kad yra požymių, jog raketa, pataikiusi į kaimą Lenkijos rytuose, galėjo būti Ukrainos priešlėktuvinė raketa.