Viešojoje erdvėje diskutuojant dėl dešiniųjų Vyriausybės likimo, premjerė Ingrida Šimonytė leidžia suprasti, kad vis dar jaučia koalicijos pasitikėjimą jos vadovaujamu Ministrų kabinetu. Taip pat, politikės vertinimu, nereikėtų sakyti, kad konservatorių frakcijoje kilę ginčai dėl su Vyriausybe nesuderintų PVM lengvatų kenkia 2023 m. biudžetui. Jos teigimu, tai tiesiog atskira Seimo narių nuomonė.

„Tai vertinu kaip Seimo narių atskirąją nuomonę, kuri skiriasi nuo Vyriausybės. Tai nei pirmas, nei paskutinis kartais kai taip atsitinka. Nepasakysiu, kad stringa biudžeto projektas. Biudžeto projekte, tiesa pasakius, tai labai maža detalė. Tai atskiras įstatymo projektas, kuris tiesiog lydį biudžetą“, – ketvirtadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė I. Šimonytė.

Premjerė pažymėjo, kad jos vadovaujama Vyriausybė tarsis, ką daryti su trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) priimtu pasiūlymu, kad 9 proc. PVM tarifas nuo 2023 metų būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai. Vienas pagrindinių šios idėjos iniciatorių – BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.

„Aš tikrai nemanau, kad tai yra tas klausimas, kuris yra esminis bei kertinis biudžete. Tai yra tik nesutampančios nuomonės“, – sakė premjerė.

Kaip leido suprasti premjerė, viešąją erdvę pasiekusių konservatorių ginčų dėl biudžeto nereikėtų vertinti kaip faktoriaus, keliančio riziką Vyriausybės likimui. Politikės teigimu, ji kol kas nėra pasakiusi, kad pasitikėjimo jos vedama Vyriausybe nebėra.

„Kai aš jausiu, kad Vyriausybė nebeturi pasitikėjimo, tai tada aš nesakysiu, kad patys vadovaukite. Aš sakysiu, kad Vyriausybė, mano nuomone, nebeturi pasitikėjimo“, – sakė ji.

„Kol kas to nesu pasakiusi“, – pridūrė premjerė.

Vyriausybei pristačius 2023 m. valstybės biudžeto projektą, tarp valdančiųjų kilo nesutarimai dėl PVM lengvatos maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Ministrų kabinetas siūlė lengvatą pratęsti iki 2023 m. birželio 30 d., tačiau keturi konservatoriai – tarp jų ir BFK pirmininkas Mykolas Majauskas – balsavo už „laisviečių“ pataisą, kuria lengvata būtų pratęsta iki metų pabaigos. Vėliau BFK pirmininkas registravo dar vieną su Vyriausybe nesuderintą pataisą.

Galiausiai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šios savaitės trečiadienį pasiūlė, kad 9 proc. PVM tarifas nuo 2023 metų būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai.

Tokia M. Majausko laikysena partijos viduje įžiebė ginčą. Konservatorių partijos Prezidiumas dar praėjusią savaitę įpareigojo TS-LKD frakciją Seime palaikyti tik Vyriausybės parengtą Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, neteikti ir nepalaikyti su Ministrų kabinetu nesuderintų pasiūlymų. Šį nurodymą sulaužiusiems teks aiškintis TS-LKD struktūrose.

Vyriausybei pavyko apskaičiuoti tinkamą, rinkoms paaiškinamą biudžeto deficitą

I. Šimonytė tikina, kad nors 2023 m. biudžeto projekte numatytas 4,9 proc. deficitas, maždaug pusė jo susiję su „vienkartiniais“ veiksniais, dėl kurių buvo būtina numatyti papildomas išlaidas.

Jos teigimu, Ministrų Kabinetui pavyko tinkamai suderinti šalies išlaidų ir pajamų balansą, kad Lietuva atitiktų kol kas dar laikinai negaliojantį euro zonos kriterijų, kad valstybės biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. deficito nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) bei pasiųsti tinkamus signalus finansų rinkoms.

Kaip ketvirtadienį TV3 televizijai kalbėjo ministrė pirmininkė, planuodama biudžetą Vyriausybė siekė būtent to, o ne išvengti didesnio nei 5 proc. nuo BVP biudžeto deficito.

„Nebuvo labai svarbu pasiekti, kad deficitas neperliptų 5 proc., nes, tiesą sakant ar jis 4,9 ar 5,1 proc., absoliučia suma tai yra labai panašus dalykas“, – sakė I. Šimonytė.

Kaip aiškino premjerė, Vyriausybė vietoje to siekė, kad „pamatinis“ deficitas, t.y., nesusijęs su jos įvardijamais laikinais veiksniais (tokiais kaip karo pabėgėlių išlaikymas ar energijos kainų kompensavimas) neviršytų euro zonos valstybėms ateityje vėl galiosiančių fiskalinės drausmės reikalavimų.

„Nes tai yra paaiškinama, taip pat ir rinkoms, kad mes laikomės savo finansinių planų, suprantame, kad Stabilumo ir augimo paktas ir 3 proc. (deficito nuo BVP) Mastrichto kriterijaus reikalavimas išjungti laikinai, reiškia jie įsijungs. Ir tam, kad tuo metu nereikėtų ekonomikai šoko, virš brūkšnio planuojame tik tas išlaidas, kurias manome esant vienaip ar kitaip laikinas“, – argumentavo I. Šimonytė.

„Buvo svarbu pasiekti, kad (...) deficito turėtume daugiau tik tiek, kiek reikia dėl šitų laikinų sprendimų“, – pabrėžė ji.

Pasak jos, Vyriausybei šį tikslą pavyko įgyvendinti.

„Kadangi tas pamatinis deficitas – 2,5 proc. nuo BVP – jis ir yra. O viskas kas virš – arba pabėgėliai, arba energetikos kainų kompensavimas ir paramos priemonės, arba karinis mobilumas. Manau, kad visi šitie laikini veiksniai yra pateisinami ir paaiškinami“, – pridūrė I. Šimonytė, kartu pripažinusi, kad net ir prognozuojant tokį „nuosaikų“ deficitą, Lietuvos skolos kaina jau yra „pakankamai aukšta“.

„Paskutinė kaina yra daugiau nei 4 proc. Tai rodo, kad finansų rinkos šiuo metu yra pakankamai neramios – Italijos, kitų valstybių, net tos pačios Vokietijos palūkanų normos yra smarkiai padidėjusios. O ką finansų rinkose kainuoja neatsargumas, turbūt labai neblogai iliustruoja Jungtinės Karalystės dabartiniai patyrimai, bandant kažkaip atvynioti atgal galbūt nelabai atsargių pažadų kainą, kuri tuoj pat atsispindėjo palūkanų normose“, – sakė premjerė, omenyje turėdama Didžiosios Britanijos atsistatydinančios premjerės Liz Truss iniciatyvą mažinti mokesčius, kurią vėliau pati ir atšaukė.

Vyriausybė kitų metų valstybės biudžetą jau pateikė svarstyti Seimui. Jame numatyta 15,62 mlrd. eurų pajamų ir 18,6 mlrd. eurų išlaidų. Kitų metų šalies finansų planas sudarytas remiantis Finansų ministerijos prognoze, kad kitąmet Lietuvos BVP augs apie 1,5 proc.