Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad jeigu biudžeto deficitas būtų didesnis, negu planuojamas 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) dydis, apie mokesčių didinimą kalbama vis tiek nebūtų.

„Tikrai nemanau, kad kalbėtumėme apie kokį nors mokesčių didinimą, jeigu ekonomikos scenarijus pasirodytų prastesnis. Būtent todėl Vyriausybė pateikia biudžetą su beveik 5 proc. deficitu, iš kurių pusė yra toks pamatinis deficitas, o dar pusė yra tai, kas yra reikalinga energetikos kainų šuoliui spręsti arba tokiems laikiniems, mes manome, veiksniams, kaip, pavyzdžiui, Ukrainos karo pabėgėlių priėmimas Lietuvoje ir tam reikalingos lėšos“, – LRT televizijai teigė I. Šimonytė.

„Mes sakome, kad nuo tos ribos nulipti yra nepageidautina ir netgi labai pavojinga, todėl kad gali būti, kad mes nuo tos ribos nulipsime, nes ekonomikos faktinė padėtis tiesiog bus prastesnė ir tai reiškia, kad biudžeto pajamos bus mažesnės“, – pridūrė ji.

Vyriausybės vadovė aiškino, kad kol kas, net jeigu rizika, jog deficitas viršytų 5 proc. išsipildytų, tai neatrodo koks nors dramatiškas pablogėjimas. Tačiau, pasak jos, privaloma būti labai atsargiems, nes tuo pačiu metu, kai ekonomikos perspektyvos prastėja, paprastai prastėja ir kiti dalykai.

„Konkrečiai prastėja padėtis finansų rinkoje ir brangsta skolinimasis, todėl šitaip mėtyti ant stalo įsivaizdavimą deficito, kad jis turi būti 6, 16 ar 66 proc., tikrai yra neatsakinga ir neatsargu. Mums pavyko išlaikyti tokias bazinio biudžeto projekto ribas, kokias planavome savo stabilumo programoje, bet kadangi prisideda papildomi veiksniai ir visų pirma energetika, tuos papildomus veiksnius mes tiesiog papildomai ir skaičiuojame“, – sakė politikė.

I. Šimonytė pabrėžia, kad dėl papildomų veiksnių skaičiavimo deficitas yra žymiai blogesnis, negu buvo manyta ir, anot jos, planuojamo deficito didinimas yra ne tik nepageidaujamas, bet ir labai pavojingas.

„Manyti, kad čia nepakankamai, reikia dar daugiau ir čia reikia mokesčius mažinti, išlaidas didinti, kaip paprastai būna, ir nesiskolinti, ir deficito neturėti, aš tikrai tokių neišbandytų būdų, matyt, kad negabi išbandyti“, – tikino premjerė.

Praėjusią savaitę Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2023 m. valstybės biudžeto projektą.

Kitų metų biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15,62 mlrd. eurų, iš kurių 3,14 mlrd. eurų yra Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, o asignavimai sudaro 18,6 mlrd. eurų, iš jų 3,57 mlrd. eurų – ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.

Patvirtinus tokius valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, valstybės biudžeto deficitas siektų – 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 43 proc. BVP.

Nuo 2023 m. pradžios numatyta, kad minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.

Taip pat, Seime po pateikimo pritarta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektui, kuriuo siekiama didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) 85 eurais, nuo 540 iki 625 eurų.

„Šeimos kortelė“ yra ir ji savo funkciją atlieka

I. Šimonytė, reaguodama į prezidento vyriausios patarėjos Irenos Segalovičienės išsakytas mintis dėl „šeimos kortelės“, kaip būdo kovoti prieš aukštas maisto kainas, tvirtina, jog tokia kortelė jau yra ir savo funkciją atlieka. Taip pat, pasak jos, sprendimų biudžete, siekiant pagerinti žmonių gyvenimą Lietuvoje, yra pakankamai.

„Šeimos kortelė yra ir ji savo funkciją atlieka. Jeigu mes kalbėsime apie kokias nors papildomas išmokas vienoms ar kitoms socialinėms grupėms, vaikų turinčioms šeimoms, pagyvenusiems žmonėms ar dar kažkam, tai nėra dalykas, kuris pats savaime kažkaip sumažintų kainas. Žmonių pajamos tiesiog papildomos viena ar kita suma“, – pirmadienį LRT televizijai teigė I. Šimonytė.

„Man atrodo, kad sprendimų biudžete yra pakankamai. Tik tiek, kad tuos sprendimus darant, vėlgi, turbūt reikia rasti tokį subalansuotą sprendimą, kad tai savaime netaptų problema“, – pridūrė ji.

Politikė pažymėjo, kad didžioji dalis kainų, infliacijos vis dėlto yra nulemta energetikos kainų šoko ir kitų kainų šokų, kurie yra globaliose rinkose. Tai, anot jos, taip pat galioja ir maisto prekėms, ne tik energetikai.

„Mes taip pat neturime atmesti ir to, kad rinkos ekonomikoje ir papildoma paklausa sukelia spaudimą kainoms. Sprendimai, kurie indeksuoja pajamas, pensijas ar kažkokias socialines išmokas, turi būti gerai pamatuoti, kad netaptų problema ir nepakaitintų to laužo dar labiau. Kainos rinkos ekonomikoje formuojasi labai paprastai: kaina yra tokia, kiek pirkėjas yra nusiteikęs už prekę mokėti“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

„Žinoma, kai prisideda dar papildomi veiksniai, tokie kaip energetikos kainų šokas ir visa kita, tai tiesiog negali kažkur pradingti – vis tiek šitie poveikiai į kainas persikelia“, – pridėjo ji.

Prezidentūra praėjusią savaitę paragino Vyriausybę bei Seimo narius ieškoti dar neišbandytų sprendimų, kaip dėl išaugusių kainų būtų galima pagelbėti labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Šiuo klausimu Prezidentūra ir pati užsiminė apie turimą pasiūlymą – maisto korteles vaikams.

„Mes turime šeimų kortelių įstatymą, kuriomis gali naudotis gausios ir vaikus su negalia prižiūrinčios šeimos“, – sakė prezidento patarėja I. Segalovičienė, pažymėdama, kad tai būtų taiklesnė priemonė nei Seimo opozicijos palaikoma iniciatyva sumažinti PVM maisto produktams.

„Galėtų būti diskutuojama priemonė, kad būtų suteikta (kam priklauso) kiekvienam vaikui šeimoje kortelė, kas mėnesį gauti maistui skirtą sumą. Tai nebūtų brangu, o būtų taiklu. Tai iš tikrųjų padėtų šeimoms“, – sakė ji ir apibendrindama pridūrė, kad prezidentas tiksisi, jog Seime priimami įstatymai nepamirš nė vieno Lietuvos žmogaus.

Brigadai reikalingą infrastruktūrą Lietuvoje realu išplėtoti per trejus metus

I. Šimonytės teigimu, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui ir prezidentui Gitanui Nausėdai dar birželio mėnesį pasirašius deklaraciją dėl brigados dislokavimo, Lietuva ir toliau ruošiasi jos nuolatiniam buvimui šalyje. Premjerė viliasi, jog, suderinus investicijas su Vokietija, infrastruktūra Lietuvoje galėtų būti išplėtota per trejus metus.

„Pagal tą deklaraciją, taip, kaip ją skaitome, tai yra brigada, kuri turėtų fiziškai būti Lietuvoje, mes tam ir ruošiamės. Tačiau žinome, kad tokie dalykai negali atsirasti nei per minutę, nei per mėnesį, nei per dvi savaites. Tokiam skaičiui karių yra reikalinga infrastruktūra. Mes esame jau vasarą pasiruošę darbinį infrastruktūros variantą, per kiek laiko galėtumėme ją išplėtoti, kad ji būtų pakankama, kiek tai kainuotų“, – pirmadienį LRT televizijai teigė premjerė.

Ministrė pirmininkė viliasi, kad infrastruktūra, reikalinga Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, galėtų būti išplėtota per trejus metus.

„Kadangi tokios investicijos vis tiek turi būti suderintos su šalimi, kuri turėtų čia atsiųsti karius, dabar yra sudaryta mūsų Krašto apsaugos ministerijos ir Vokietijos krašto apsaugos ministerijos darbo grupė. Aš labai tikiuosi, kad laiko taškus ji labai gerai susiplanuos. Manau, kad per trejus metus tikrai realu išplėtoti visą infrastruktūrą, kuri yra reikalinga, kad brigada galėtų būti Lietuvoje“, – pridūrė ji.

Praėjusį šeštadienį Rukloje lankantis Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Vis tik, ministro pritarimas viešojoje erdvėje sukėlė nepasipiktinimą. Konservatorių bei ekspertų teigimu, ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.

Reaguodamas į situaciją, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog jo ir Vokietijos Kanclerio Olafo Scholzo susitarimas dėl vokiečių vadovaujamos brigados dislokavimo Lietuvoje yra galiojantis.