Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė aiškina, kad prezidentas Gitanas Nausėda rezervuotai vertina galimybę mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maistui. Pasak jos, Prezidentūros manymu, tai turėtų būti svarstoma mokesčių reformos kontekste.

„Prezidentas labai rezervuotai vertina galimybes šiame etape mažinti PVM tarifą maistui, be saugiklių ir struktūrinių sprendimų. PVM tarifas maistui, mūsų manymu, turėtų būti svarstomas mokesčių reformos kontekste, plačiau, PVM pertvarkos kontekste“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė I. Segalovičienė.

Ji tikina, kad Lietuvoje, kalbant apie maistą, trūksta Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių organizacijų akcentuojamų taiklių priemonių taikymų, t.y. skirtų konkrečioms tikslinėms grupėms laikino pobūdžio priemonių. I. Segalovičienė šioje vietoje siūlo jau Prezidentūros minėtas šeimos korteles.

„Šią neužpildytą vietą galėtų užpildyti labai taikli priemonė – „šeimos kortelės“, kurios dabar yra taikomos, t.y. fizinė ir išmani programėlė, kurių pagalba galėtumėte papildomai panaudoti, kaip valstybės instrumentą ir finansiškai padėti labiausiai pažeidžiamoms šeimoms ir padarant maisto produktus labiau prieinamus“, – sakė prezidento patarėja.

„Prezidentas kviečia padiskutuoti, pamąstyti ir paanalizuoti situaciją bei pabandyti įsivertinti, ar tikrai negalime geriau apsaugoti šeimų“, – pridūrė ji.

Prezidentūra praėjusią savaitę paragino Vyriausybę bei Seimo narius ieškoti dar neišbandytų sprendimų, kaip dėl išaugusių kainų būtų galima pagelbėti labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Šiuo klausimu Prezidentūra ir pati užsiminė apie turimą pasiūlymą – maisto korteles vaikams.

„Mes turime šeimų kortelių įstatymą, kuriomis gali naudotis gausios ir vaikus su negalia prižiūrinčios šeimos“, – sakė patarėja, pažymėdama, kad tai būtų taiklesnė priemonė nei Seimo opozicijos palaikoma iniciatyva sumažinti PVM maisto produktams.

„Galėtų būti diskutuojama priemonė, kad būtų suteikta (kam priklauso) kiekvienam vaikui šeimoje kortelė, kas mėnesį gauti maistui skirtą sumą. Tai nebūtų brangu, o būtų taiklu. Tai iš tikrųjų padėtų šeimoms“, – sakė ji ir apibendrindama pridūrė, kad prezidentas tiksisi, kad Seime priimami įstatymai nepamirš nė vieno Lietuvos žmogaus.

Namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis kelia nerimą

I. Segalovičienė tvirtina, kad biudžeto projekte Prezidentūrai nerimą kelia vienas skaičius – namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis.

„Biudžeto projekto priede, kuris eina kartu su biudžetu, matome prognozuojamus vykdomos politikos rezultatus, kartu su biudžetu. Vienas skaičius, kuris kelia nerimą, tai namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis ir biudžeto projekte skaičiuojama, kad jis padidės, kai tuo tarpu tokių tikslinių grupių, kaip senjorų arba žmonių su negalia situacija projektuodama, jog neženkliai, bet gerės“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė I. Segalovičienė.

Ji tikina, kad tokia situacija indikuoja, jog šeimoms, namų ūkiams su vaikais, pasirinktos pajamų didinimo priemonės gali būti nepakankamos.

„Iš tikrųjų, prezidentas, svarstant Seime (biudžeto projektą – ELTA), kviečia peržiūrėti ar tikrai tos priemonės, kurios dabar numatytos šeimoms ir vaikams yra pakankamos“, – sakė prezidento patarėja.

I. Segalovičienė pažymi, kad Prezidentūros nuomone, į šią problemą „nereikėtų užsimerkti“ ir peržiūrėti, ar priemonės yra pakankamos, kad problema būtų sprendžiama.

„Prezidentas sako, kad nereikėtų užsimerkti į šią problemą ir pasižiūrėti, ar tikrai pajamų didinimo kryptis yra pakankama. Patys skaičiai biudžete rodo, kad šeimų situacija blogės, tai turėtume ją išlaikyti bent jau nepakitusią, čia programa minimum“, – aiškino ji.

Praėjusią savaitę Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2023 m. valstybės biudžeto projektą.

Kitų metų biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15,62 mlrd. eurų, iš kurių 3,14 mlrd. eurų yra Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, o asignavimai sudaro 18,6 mlrd. eurų, iš jų 3,57 mlrd. eurų – ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.

Patvirtinus tokius valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, valstybės biudžeto deficitas siektų – 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 43 proc. BVP.

Nuo 2023 m. pradžios numatyta, kad minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.

Taip pat, Seime po pateikimo pritarta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektui, kuriuo siekiama didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) 85 eurais, nuo 540 iki 625 eurų.