Kritikos tiek iš konservatorių lyderių, tiek iš opozicijos sulaukęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neabejoja, kad karinių techninių aspektų minėjimas asmenims, neturintiems apie tai supratimo, yra klaida. Mat, pažymi politikas, jei jis ir nebūtų viešai pritaręs sprendimui Vokietijos kariuomenės brigadą krizės atveju Lietuvoje dislokuoti per 10 dienų, interpretacijų vis tiek galėtų kilti dėl kitų klausimo aspektų.

„Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kuriems neturi arba turi tiesiog nedaug supratimo, tikrai buvo klaida. (...) Visi tie mūsų susitarimai su Vokietija kaip galiojo, taip ir galioja. Ir Vokietijos pusė labai aiškiai pažymėjo, kad mūsų vystomi infrastruktūros projektai leidžia žingsnis po žingsnio didinti ir pajėgumus, ir galimybes Lietuvoje užauginti visą tai iki brigados“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė ministras.

„Dabar tokia situacija, kai kiekvienas pasakymas yra įvairiai interpretuojamas. Jei aš būčiau pasakęs ką nors kito, tai vis tiek būtų atsiradę papildomų interpretacijų“, – pridūrė jis.

A. Anušauskas, argumentuodamas Ukrainos pavyzdžiu, esą apie Rusijos ketinimus pradėti karą buvo žinoma dar 90 dienų iki agresijos pradžios. Todėl, tikino ministras, 10 dienų laikotarpis, per kurį į Lietuvą krizės atveju turėtų atvykti Vokietijos kariai, yra visiškai tinkamas. Vis tik, nors Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas (NSGK) Laurynas Kasčiūnas teigė, kad tokie ministro argumentai nėra įtikinantys, A. Anušauskas pažymi, kad L. Kasčiūnas tiesiog nesuprato “apie ką eina kalba”.

„Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas apie 90 dienų ir mano paminėjimą. Lyginimą su Ukraina, tiesą sakant, nesuprato apskritai apie ką kalba eina ir šiuo atveju aš kalbėjau ne lygindamas Ukrainą ir Lietuvą, kad viena šalis didesnė, kita mažesnė, o kalbėjau apie žvalgybinės informacijos pateikimo greitį ir reakciją į tą žvalgybinę informaciją. Tai visiškai skirtingas kontekstas“, – teigė ministras.

Šeštadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, jog Vokietijos karinis dalinys Lietuvoje nebus dislokuojamas nuolatos. Anot jo, Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų.

Vokietijos įsipareigojimas Lietuvos saugumo užtikrinimui siunčia agresoriui aiškų signalą apie NATO vienybę. Stiprinant karinį buvimą Lietuvoje ir kitose regiono šalyse sąjungininkai didina NATO rytinio flango atgrasymą nuo bet kokios agresijos. Tuo pačiu demonstruojamas aukšto lygio NATO parengtumas ir pasiryžimas ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Vokietijos brigados priskyrimas Lietuvai yra NATO ilgojo laikotarpio gynybinės pozicijos dalis – ateityje yra siekiama išvystyti kuo glaudesnius NATO kariuomenių ryšius ir turėti integruotus gynybos planus.

2023 biudžete nežada siūlyti korekcijų dėl gynybos finansavimo

Prezidentūrai raginant numatyti galimybę šalies gynybai skolintis iki 3 proc. BVP, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad korekcijų suplanuotame biudžete nesiūlys. Jo teigimu, visus klausimus Vyriausybė sprendžia kolegialiai.

„Aš esu Vyriausybės narys ir mes sprendimus priimame kolegialiai, balsuojame už juos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ministras.

A. Anušauskas tikina, kad planas išlaidas gynybai didinti iki 3 proc. nuo BVP nėra niekur dingęs. Tačiau, pažymi jis, šalį užklupusi energetikos bei kainų krizė šiuos siekius pakoregavo.

„Tiesa sakant, mes net buvome sudarę planą dėl 3 proc. panaudojimo. Tas planas niekur nėra dingęs. Sudarius tą planą smogė energetinė krizė, kainų krizė. Ir tai, kas buvo planuota, tai, ką mes galėjome pasiskolinti, (...) krizė tuos planus, be abejo, griauna. Aš nežadu atsisakyti savo tikslo dėl 3 proc., bet tai yra Vyriausybės sprendimas, Vyriausybės apsisprendimas ir, nepamirškime, atsakingo finansų valdymo dalis“, – sakė ministras, kurį prezidentas šią savaitę paragino ryžtingiau ginti siekį didinti lėšas krašto apsaugai.

„Dar kartą pabrėžiu, jeigu mes eliminuotume visas kitas priežastis, kurios išsunkia iš valstybės finansinius resursus, mūsų galimybės būtų kitos. Tiesiog ekonominė, finansinė visuma... Į tai reikia atsižvelgti, matyti, ir, žinoma, aš labai viliuosi, kad praėjus šiai krizei, atsilaisvinus finansiniams resursams, mes toliau nužygiuosime link 3 proc.“, – teigė A. Anušauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP, nes dabar suplanuotų lėšų, anot jo, gali nepakakti.

Rusijos grasinimus branduoliniu ginklu NATO vertina rimtai

A. Anušauskas teigia, kad NATO Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą vertina rimtai. Tačiau ministras akcentuoja, kad be Kremliaus viešų pareiškimų nėra fiksuojama jokio pasirengimo branduolinio ginklo panaudojimui.

„Rusija branduolinė valstybė, NATO šalys ir NATO kaip organizacija grasinimus vertina rimtai, tačiau, be abejo, žiūri visada į grėsmės lygį. Dabar gi nesimato be viešų pareiškimų, kad būtų pasirengimas panaudoti kokio nors lygio branduolinį ginklą. Bet signalai iš NATO valstybių, iš NATO Rusijai yra nusiųsti pakankamai aiškūs – kad atsakomybė bus neišvengiama“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė A. Anušauskas.

„Ir aš manau, kad Rusija tą supranta. Aš savo laiku esu minėjęs, kad pralaiminti karą valstybė tokios ginkluotės apskritai negali naudoti, nes ji sukuria jai žymiai daugiau problemų, negu jų ji turėjo iki tol“, – pridūrė jis.

Ministras teigia, kad yra realių praktinių priemonių, kurios leistų didinti NATO šalių saugumą branduolinio ginklo panaudojimo grėsmės akivaizdoje, tai – oro gynybos stiprinimas.

„Žinoma, yra realių priemonių ir vienos iš tų priemonių, tai yra NATO šalių stiprinimas: ir oro gynybos, ir gynybos nuo balistinių raketų. Tiesą sakant, tie sprendimai daromi, mes į juos taip pat jungiamės. Ir šiaip jau NATO šalių vieningumas lyginant su situacija galbūt prieš kelis metus išties yra įspūdingas. Šiuo atveju priimti sprendimai turės ne vienerių metų poveikį, o tikrai labai ilgalaikį“, – akcentavo jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas pastarąjį ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui gresia didžiausias pavojus nuo 1962 metų Kubos raketų krizės, kai Rusija kariauja Ukrainoje.

NATO kitą savaitę pradės kasmetines branduolinio atgrasymo pratybas. Jau seniai suplanuotos pratybos „Steadfast Noon“ („Tvirtas vidudienis“) yra įprasti mokymai, kuriais siekiama užtikrinti saugų ir veiksmingą atgrasymą, antradienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. NATO branduolinių pajėgumų esmė visad yra išsaugoti taiką ir užkirsti kelią agresijai, pridūrė jis.