Įsigaliojus Rusijos Federacijos piliečių įleidimo ribojimams, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas neatmeta, kad Lietuva galėtų svarstyti sugriežtinti ir Baltarusijos piliečių įleidimo į Lietuvos teritoriją tvarką.

„Šiuo metu mes laikomės susitarimo tarp regiono šalių, tai yra tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, kur kalbame tik apie Rusijos federacijos piliečius. Bet jeigu atsirastų naujų įvykių, ypač Baltarusijoje, be abejo, tokia raida galėtų būti svarstytina“, – užsienio reikalų ministerijoje žurnalistams teigė M. Adomėnas.

Atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.

Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.

Patikrinimo metu bus siekiama įsitikinti, ar Rusijos piliečiai atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse.

Vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad per Šengeno išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.

Išsiuntus Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį, Rusijos Federacijos diplomatinio atstovavimo lygis išlieka nepakitęs

M. Adomėnas teigia, kad Lietuvai išsiuntus Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį, Rusijos Federacijos diplomatinio atstovavimo lygis išlieka nepakitęs. Kol kas prognozuoti galimo Rusijos atsako viceministras nesiryžta.

„Sprendimas priimtas atsižvelgus į Sergėjaus Riabokono viešus pareiškimus, į jo pareiškimus menkinančius 1991 metų Sausio įvykius Lietuvoje, dėl ciniško istorinių įvykių iškraipymo ir taip pat dėl aktyvaus bendravimo su asmenimis, aktyviai veikiančiais prieš Lietuvos nacionalinius interesus“, – žurnalistams pirmadienį teigė M. Adomėnas.

„Yra laikoma, kad S. Riabokono veikla yra nesuderinama su diplomato statusu, Vienos konvencija ir yra sąmoningas kišimasis į Lietuvos vidaus politiką ir dėl to, kad pažeidžia Vienos konvenciją, jis yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Viceministras akcentuoja, kad Lietuvos ir Rusijos Federacijos diplomatinio atstovavimo lygis išlieka nepakitęs.

„Noriu pabrėžti, kad Lietuvos ir Rusijos Federacijos diplomatinio atstovavimo lygis išlieka nepakitęs ir, kad tuo pat metu Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublika atstovui pareikštas griežtas protestas dėl Rugsėjo 30 d. Rusijos Federacijos prezidento paskelbto neteisėto sprendimo aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižės ir Chersono sritis, kurių dalys yra šiuo metu laikinai okupuotos Rusijos Federacijos kariuomenės“, – sakė jis.

M. Adomėnas pažymi, kad sprendimas dėl S. Riabokono paskelbimo persona non grata ir protestas dėl neteisėto sprendimo aneksuoti laikinai užimtas Ukrainos teritorijas yra nesusiję.

Viceministras prognozuoti Rusijos galimo atsako kol kas nesiima.

„Mes stebime Rusijos reakciją ir komentuoti, prognozuoti nesiimsime“, – teigė M. Adomėnas.

Pirmadienį į URM buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas. Jam įteikta nota, kuria remiantis Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis S. Riabokonas skelbiamas nepageidaujamu asmeniu. S. Riabokonas privalo išvykti iš šalies per 5 dienas.