Valdančiųjų atstovai neslepia nepasitenkinimo tuo, kaip prezidentas viešojoje erdvėje įsijungė sprendžiant išaugusių elektros kainų problemą. Iš Prezidentūros pasigirstantys šimtus milijonų kainuojantys raginimai pusmečiui „įšaldyti“ elektros kainas buitiniams vartotojams ties 24 centų už kilovatvalandę, komentarai apie esą negerbiamą ir ignoruojamą poziciją valdantiesiems kelia abejonių, ar tikrai yra bandoma dirbti konstruktyviai. Seimo daugumos atstovai net kelia klausimą -  galbūt prezidentas tokiu būdu siunčia žinutę, kad nepasitiki Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybe.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sutinka, kad po kurį laiką trukusios pertraukos tam tikros trinties tarp prezidento ir valdančiosios daugumos vėl atsirado.

„Problema nėra labai didelė, bet būtų gerai, kad visos valdžios šakos veiktų vieningai ir neužsiimtų skaldymu: štai šitie yra blogi, o šitie geri. Galima dėl visko susitarti, bet ne visus prašymus galima patenkinti. Pavyzdžiui, kai prezidentas sako, kad reikia palikti 24 centų fiksuotą elektros kainą ir viską kas virš to – kompensuoti (...). Juk šnekame apie solidarią visuomenę, kurioje žmonės turi suprasti, kad elektros kaina pakilo ne dėl Vyriausybės kaltės“, – teigė E. Gentvilas.

Liberalo teigimu, valdančioji dauguma kontroliuoja situaciją ir prieš priimdama sprendimus vertina įvairias aplinkybes bei prisiima visą atsakomybę. Todėl, pažymi politikas, kitų institucijų primygtiniai vienokių ar kitokių sprendimų siūlymai nėra pats konstruktyviausias būdas.

„Dalykai išsprendžiami, bet reikia suprasti, kad Vyriausybė prisiima  atsakomybę ir pagalvoja apie visus variantus. Tegu Lietuvoje niekas nemano, kad valdantieji miegojo ar nieko nesupranta“, – teigė E. Gentvilas.

Politikui užkliuvo ir Prezidentūros laikysena po trečiadienį vykusio šalies vadovo susitikimo su opozicinėmis partijomis. Po šio susitikimo prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis tarsi kritikuodamas žurnalistams teigė, kad elektros kainų klausimą sprendžiantys valdantieji vis dar negirdi opozicijos siūlymų. Pasak jo, tai net primena situaciją, kada opozicija protestuodama pasitraukė posėdžiauti atskirai nuo valdančiųjų.

E. Gentvilo teigimu, tokie vieši Prezidentūros pareiškimai rodo, kad šalies vadovas yra linkęs įsiklausyti tik į vieną pusę – opoziciją.

„Atėjusi vienos opozicinės frakcijos vadovė pasiskundžia, kad jų valdantieji negerbia. Bet juk reikia girdėti visumą. Bet ne... Dabar sako, kad valdantieji blogai elgiasi“, – svarstė liberalas.

„Iškentėsime, bet tai nėra labai toliaregiškas konfliktų sprendimų arba santykių gerinimo būdas“, – konstatavo E. Gentvilas.

„Kita vertus, gali būti ir nebūtinai geri santykiai. Ne visos valdžios turi su prezidentu krakoviaką šokti, galima ir pasiginčyti. Bet tai turi būti racionalūs dalykai“, – apibendrino liberalas.

Konservatorius: G. Nausėda tapo savotišku opozicijos lyderiu

Tuo tarpu konservatorius Mindaugas Lingė teigia, kad Prezidentūra, kalbėdama apie tai, kaip  reikėtų spręsti išaugusių elektros kainų problemą ir siūlydama brangiai kainuojančius sprendimus, ne tik užsiima populizmu, bet ir siunčia signalą – prezidentas nepasitiki Seimo dauguma bei Vyriausybe.

„Tai yra populistinės iniciatyvos... Kada nepaisant konteksto yra užimama pozicija viską dalinti, fiksuoti kainas, didinti išmokas, nepaisant jokių aplinkybių neribotai skolintis. Nestebintų, jei taip kalbėtų opozicinė frakcija, bet sudėtinga kartu veikti, kai tai vyksta iš aukščiausios institucijos. Tokį veikimą galima suprasti ir vertinti kaip tam tikrą nepasitikėjimą Vyriausybe“, – sakė M. Lingė.

Jo teigimu, prezidentas šiuo atveju peržengia jam nubrėžtas konstitucines ribas. Maža to, įsitikinęs politikas, tokiu būdu visiškai nepagrįstai yra didinami visuomenės lūkesčiai.

„Juk ne prezidento konstitucinė pareiga yra suformuoti biudžetą ir jį vykdyti“, – teigė politikas, pažymėdamas, kad G. Nausėdos pirmtakė prezidento pareigose Dalia Grybauskaitė tokia praktika niekada neužsiminėjo.

„Prezidentei Daliai Grybauskaitei teko dirbti su trim premjerais ir nebuvo nė vienos nesuderintos iniciatyvos. Nors teko dirbti ir krizės laikotarpiu, bet visi sprendimai, kurie buvo komunikuojami į viešumą, buvo aptariami su premjerais, randant valstybei pakeliamus sprendimus. Dėl ekonominių klausimų mes matėme ir girdėdavome vieningą kalbėjimą“, – sakė buvęs prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas.

M. Lingės teigimu, akivaizdu, kad prezidentas pasisuko arčiau opozicinių partijų. Ir tai, tęsė konservatorius, nepadeda užtikrinti konstruktyvaus bendradarbiavimo su valdančiąja dauguma.

„Jeigu prezidentas renkasi būti alternatyva Vyriausybei, jos siūlymams ir jos kompetencijoms... Tokiu atveju yra sudėtinga užtikrinti konstruktyvumą. Juo labiau, kad tokių slinkčių į opozicijos pusę mes matėme ne vieną kartą. Prezidentas buvo vienas iš pirmųjų, kuris parėmė opozicijos išėjimą iš salės, kai sesijos pabaigoje buvo maištas.

Tik po kurio laiko prezidentas prie vieno stalo pasikvietė visų frakcijų atstovus. Vakar mes taip pat matėme ženklą, kad opozicija buriasi apie prezidentą. Ir tai nestebina, nes jų politinės darbotvarkės labai sutampa“, – sakė M. Lingė.

Konservatoriaus teigimu, tam tikra prasme G. Nausėda net tapo savotišku opozicijos lyderiu, kurio Seime susiskaldžiusi mažuma nesugeba pati išsirinkti.

„Opozicinėms frakcijoms sunku susitelkti ir rasti kažkokį bendrą vardiklį, partijos neišsirenka opozicijos lyderio. Matyt, tada ieškoma centro, kuris galėtų suvienyti. Matome, kad opozicija vienijasi aplink prezidentą“,– sakė M. Lingė.

„Praktiškai tai neformalus opozicijos lyderis. Panašu, kad tas vakuumas taip ir užsipildo. Bet prezidentas juk žadėjo rinkimų metu būti vienytoju ir ieškoti bendrų konsolidavimo pozicijų“, – stebėjosi politikas.

G. Nausėda: interpeliacija D. Kreiviui gerai jau vien tuo, kad bus galima reikalauti išsamaus ministro atsakymo

žPrezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad opozicijos inicijuojama interpeliacija energetikos ministrui Dainiui Kreiviui yra gera iniciatyva vien dėl to, kad bus proga iš ministro išgirsti konkrečius atsakymus. Visgi šalies vadovas šiuo metu jau matantis nuoširdžias D. Kreivio dedamas pastangas, siekiant išspręsti susidariusią situaciją.

„Aš manau, kad interpeliacija yra gerai jau vien tuo, kad galima užduoti labai rimtus klausimus ir reikalauti išsamaus atsakymo. Taip, yra apie daug ką pakalbėti, nes iš tikrųjų klausimų ratas yra labai platus, įvertinant ir tai, kas atsitiko, įvertinant tolesnę perspektyvą“, – žurnalistams penktadienį teigė G. Nausėda.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ministrui yra tenka labai nemažai užduočių, kurias jis turi padaryti europiniuose formatuose.

„Be jokios abejonės, labai daug priklausys nuo finansinės dedamosios, kuri jau savo ruožtu yra finansų ministerijos prerogatyva. Bet Dainiui Kreiviui iš tikrųjų dar ir daug ką nuveikti europiniame formate, nes kaip tik dabar sprendžiasi klausimas, ar tos nuostatos, kurios bus įtvirtintos, bus palankios Lietuvai, ar ne. Tai mes motyvavome tikrai ministrą įveikti tą atsilikimą, kuris buvo susidaręs per pastaruosius mėnesius, keista, kad tas iniciatyvumas nepasireiškė anksčiau“, – sakė šalies vadovas.

Visgi G. Nausėda tikina matanąs, kad šiuo metu ministras D. Kreivys deda nuoširdžias pastangas, siekdamas europiniu tinkamai atstovauti Lietuvos interesams.

„Aš matau dabar jau labai nuoširdžias pastangas dedamas, kad europiniai dokumentai ir principai atitiktų ir Lietuvos kaip mažai šiuo metu generuojančios valstybės interesus“, – pažymėjo prezidentas.

Opozicija ketvirtadienį paruošė interpeliacijos energetikos ministrui D. Kreiviui projektą ir pradėjo rinkti ir kitų opozicinių jėgų parašus.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, t. y. ne mažiau kaip 29.

Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.

Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taigi ne mažiau kaip 71.