Vyriausybei neatsižvelgus į Prezidentūros siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis sako, kad prezidentas veikiausiai nevetuotų tokio biudžeto įstatymo, nors galimybę pasinaudoti veto teise ir turi. Anot patarėjo, tokie Daukanto aikštės veiksmai įneštų pernelyg daug sumaišties ir chaoso.

„Yra tokia teisė, kadangi biudžetas lygiai taip pat yra įstatymas kaip ir visi kiti svarstomi klausimai Seime. Tačiau, turime suprasti, kad vetuoti biudžetą yra labai išimtinis atvejis, kurio Lietuvos istorijoje nėra buvę ir, drįsčiau abejoti, ar kada nors bus, nes visi suprantame – jeigu prezidentas vetuotų įstatymą, tai gali sukelti tam tikrą suirutę, nes tada valstybė, jeigu liktų be biudžeto, gyventų pagal kitus normatyvus. Tai stabilumo valstybei neduotų“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo P. Mačiulis.

Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad prezidento siūlymai dėl fiksuoto elektros tarifo, vaiko pinigų, neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios mėnesio algos didinimo būtų išgirsti, P. Mačiulio teigimu, G. Nausėda imasi aktyvių veiksmų ir jungiasi į diskusijas su parlamentarais.

„Tai čia irgi turime suprasti, kad teorinė galimybė vetuoti biudžetą yra, tačiau dabar prezidentas yra aktyvus dalyvis, svarstant įvairius pagalbos paketus, įsijungs svarstant ir konkrečias biudžeto nuostatas. Prezidento įsitikinimu, reikia diskutuoti dabar, o ne tada, kai yra raudona linija – vetuoti ar nevetuoti“, – patikino prezidento patarėjas, pridurdamas, jog prezidentas yra ekonomistas, „todėl jam šitos temos yra tikrai suprantamos ir jis savo nuomonę šiais klausimais reiškia“.

Vyriausybei atmetus iniciatyvą „įšaldyti“ 24 ct/kWh tarifą visiems, siūlys jį taikyti iki suvartojimo ribos

Jei Vyriausybė atmes Gitano Nausėdos siūlymą kitąmet visiems gyventojams užfiksuoti 24 ct/kWh elektros kainą, Prezidentūra grįš prie pirminio savo varianto – tokį tarifą numatyti pirmosioms 150 suvartotų kilovatvalandžių per mėnesį, sako prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

„Prezidento pirminis pasiūlymas buvo fiksuoti 24 ct/kWh kainą ne visam suvartojamam elektros kiekiui, o pirmoms 150 kWh per mėnesį. Tokiu būdu visi būtų suinteresuoti taupyti, o pagalba būtų suteikta mažiau vartojantiems, t.y. tiems, kurie finansiškai jautresni“, – ketvirtadienį LRT Radijui sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais.

„Jei premjerė ir finansų ministrė vis dėlto paskaičiuos, kad nėra galimybių visiems suteikti 24 centų kainą, bus galima grįžti prie pirminio prezidento varianto“, – teigė jis.

G. Nausėda iki kitų metų liepos siūlo užfiksuoti dabartinį minimalų 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams. Tai, Prezidentūros pateiktais skaičiavimais, kainuotų apie 300 mln. eurų daugiau nei preliminariai planuoja kainų švelninimui skirti Vyriausybė.

Anot prezidento komandos, valstybė, vykstant energetinei krizei, „gali sau leisti ir privalo“ šias papildomas lėšas skirti.

„Lyginant su tuo, ką pokalbiuose su prezidentu siūlė premjerė, skirtumas yra apie 300 mln. eurų, tai yra mažiau nei 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto, kuriuos tikrai Vyriausybė arba Seimas gali atrasti ir numatyti valstybės biudžete kitais metais arba padengti skolintomis lėšomis“, – teigė P. Mačiulis.

Anot jo, Prezidentūra mato galimybių tokią pinigų skirti iš valstybės biudžeto, kadangi, pažymi P. Mačiulis, kitų metų biudžetas bus didesnis nei šių, o ir 2022 m. dėl infliacijos į jį surinkta daugiau pajamų, nei planuota.

Be to, G. Nausėdos patarėjas pabrėžia, kad nors pritaikius siūlomas priemonės didėtų biudžeto deficitas, taikli pagalba padėtų Lietuvai atlaikyti energetinę krizę – panašiai, kaip išsaugojo ekonomikos augimą per pandemiją.

„Jeigu žvilgtelėsime šiek tiek atgal, į 2020 m., deficitas buvo net 7 proc. Nors tai didelės valstybės išlaidos, kaip pagalbos priemonės verslui, gyventojams, taiklus pinigų įliejimas į ekonomiką leido Lietuvai atlaikyti pandeminę krizę geriausiai Europos Sąjungoje“, – tikino P. Mačiulis.

Vyriausybė kitąmet priemonėms, skirtoms energijos kainų šokui gyventojams sušvelninti, planuoja skirti apie 1,3 mlrd. eurų. Konkrečiai jas žadama įvardinti pateikus 2023 m. biudžetą spalio pradžioje.

P. Mačiulis: atleidus D. Kreivį nežinau, ar premjerei pavyktų surasti kitą kandidatą

Atleidus energetikos ministrą Dainių Kreivį vargu ar premjerei pavyktų surasti kitą kandidatą į šiuo metu nepopuliarią poziciją, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Todėl, tikina patarėjas, prezidentas tikrai nesiekia apginti energetikos ministro Dainiaus Kreivio nuo opozicijos puolimo. Jo teigimu, jau kurį laiką ES institucijų koridorius minantis ministras turi atlikti itin svarbias užduotis, ieškant Lietuvai tinkamų sprendimų dėl rekordiškai išaugusių elektros kainų.

„Prezidentas sakė, kad ministro atleidimas dabar, elektros kainų nesumažins trumpojoje perspektyvoje. Ar galima ministrą atleisti už praeities nuodėmes ar šią kadenciją nepadarytus darbus? Toks klausimas yra, jį kelia opozicija ir interpeliacijos forma yra gera tuo, kad tai yra puiki galimybė opozicijai užduoti klausimus, o Dainiui Kreiviui pateikti konkrečius atsakymus“, – LRT radijui sakė P. Mačiulis.

„Tačiau, verta pastebėti, kad ministras šiuo metu turi labai svarbias užduotis ES lygiu. Jis turi atstovauti Lietuvos interesą ir kaip tik šiuo metu vyksta derybos tarp ES valstybių. Atleidus ministrą nežinau ar premjerei pavyktų surasti kitą kandidatą į šiuo metu nepopuliarią poziciją. Antras dalykas, bet koks naujokas atėjęs turės apšilti kojas ir pažinti Briuselio koridorius, kuriuose kaip tik nemažai laiko leidžia Dainius Kreivys“, – teigė patarėjas, pridurdamas, kad šalies vadovas tikrai nebando užstoti kritikos susilaukusio energetikos ministro.

„Jokiais būdais nereiškia, kad prezidentas gina gerbiamą ministrą nuo opozicijos puolimo. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Dainius Kreivys turi atlikti labai svarbias užduotis atstovaujant Lietuvos interesą“, – sakė patarėjas.

Opozicinės partijos pranešė, kad dar rugsėjo mėnesį ketina pradėti interpeliacijos procesą energetikos ministrui Dainiui Kreiviui.