Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas nepripažinti buvusį Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką šiurkščiai pažeidus rinkimų finansavimo įstatymą gali turėti ydingų pasekmių, sako politologė Rima Urbonaitė.

VRK antradienį nepritarė parengtai tyrimo išvadai, kad 2023 m. vysiančiuose sostinės mero rinkimuose dalyvauti ketinantis A. Zuokas 2019 metais šiurkščiai pažeidė rinkimų finansavimo tvarką. Visgi komisija pripažino, kad 2019 metais vykusių savivaldos metų A. Zuokas ir jo vadovaujama partija Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) tam tikrus pažeidimus padarė, todėl nutarė surinktą informaciją perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

„VRK priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė, jo nesiiimsiu kvestionuoti, bet gradacija, šiurkštus ar nešiurkštus, jokios esmės nekeičia, jeigu kalbame ne apie teisinį aspektą, o plačiąja prasme patį faktą. Visgi pažeidimai buvo padaryti ir, kaip ten bebūtų, dabar atsakomybė tam tikra prasme krenta ant rinkėjų pečių. Skaudžiausiai nubausti gali būtent jie ir jie spręs, ar tokie dalykai jiems yra priimtini, ar ne. Kitaip tariant, ar galima tokiu politiku toliau pasitikėti“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.

„Ponas Zuokas nori toliau dalyvauti politiniame gyvenime, tad tas faktas, kad pažeidimai buvo padaryti, neturėtų būti pamirštas iš rinkėjų pusės, jeigu mums dar rūpi tokie dalykai apskritai. Nors kai kada keistai skamba rinkėjų priekaištai politikų neskaidrumui, nesąžingumui, kai patys rinkėjai linkę juos toleruoti, balsuodami už tuos pačius politikus, kurie jau atsidūrę kompromituojančiose situacijose“, – pridūrė politologė.

Be to, svarstė R. Urbonaitė, A. Zuoką nudžiuginęs sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik pačiam A. Zuokui. Jos teigimu, jei VRK buvo susirinkusi duomenis dėl A. Zuoko rinkiminės kampanijos pažeidimų, tačiau nuo griežtų sprendimų atsitraukė, raudonosios linijos dėl neskaidrių lėšų naudojimo rinkimų metu gali likti neaiškios ir kitiems politikams. „Klausimas, kokios sankcijos bus pritaikytos už pažeidimus, yra svarbus. Jeigu veikla, kuri pažeidžia įstatymus bei bendruosius principus, nėra palydima rimtomis sankcijomis bei rimtomis pasekmėmis tai, tam tikra prasme, mes uždegame žalią šviesą“, – sakė R. Urbonaitė.

„Todėl ir kitos partijos gali tas raudonas linijas gerokai pastumti. Tada mes turime rimtą problemą. Kitaip tariant, jei mes esame pakantūs – mes paskatiname panašius atvejus. Kodėl politikams nesielgti vienaip ar kitaip, jei dėl to jiems nieko nebus“, – apibendrino politologė.

Jei VRK būtų pritarusi išvadai, kad A. Zuokas bei jo vadovauta Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 2019 metais šiurkščiai pažeidė rinkimų finansavimo tvarką, dotacijos galėtų netekti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“.

Didelės apimties dokumente, kuris pradėtas po LRT 2020 m. paskelbtos publikacijos, VRK remiasi atliktu žiniasklaidos monitoringu, buvusios A. Zuoko žmonos perduota informacija bei tyrimo metu iš fizinių ir juridinių asmenų surinktais duomenimis. Remdamasi surinkta informacija, VRK identifikuoja su A. Zuoku susijusias įstaigas, kurių dėka galėjo būti neteisėtai finansuojama politinė kampanija. VRK surinktais duomenimis, viešųjų įstaigų apmokėtos sąskaitos viršijo 20 tūkst. eurų.

A. Zuokas: neturiu ko pykti ant VRK

Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas sveikina Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą nepripažinti jo bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) šiurkščiai pažeidus rinkimų finansavimo įstatymą.

„VRK galimų pažeidimų nepripažino šiukščiais ir, kas svarbiausia, partija „Laisvė ir teisingumas išsaugojo finansavimą. Neturiu pykti ant VRK, nes sprendimai mus iš esmės tenkina“, – po penkias valandas trukusio posėdžio kalbėjo politikas.

Vis dėlto, VRK pripažino, kad tam tikrus pažeidimus A. Zuokas ir jo vadovaujama partija padarė, todėl komisijos išvados bus perduotos Specialiųjų tyrimų tarnybai. Tačiau pats A. Zuokas pernelyg to nesureikšmina.

„Komisijos visi balsavimai pasiskirstė per pusę. Kaip žinote, komisiją sudaro ir partijų atstovai, ir teisininkai. Tai rodo, kad komisija nežinojo kaip traktuoti esamą situaciją. Kita vertus, tai bandymas komfortabiliai išeiti iš situacijos – kad visos pusės būtų patenkintos“, - sakė politikas.

A. Zuokas neabejoja, kad artėjant savivaldos rinkimams, šiuo tyrimu bandyta pakenkti jo politinei karjerai.

„Daug triukšmo, didelis tyrimas. Neabejotinai, bandymas pakenkti man prieš būsimus savivaldos rinkimus, tačiau nemanau, kad jiems taip pavyko“, - džiaugėsi jis.

Kilusį skandalą A. Zuokas palygino su 2019 m. istorija, kai iš jo buvusių namų Užupyje Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva buvo išvežami Jono Meko meno kūriniai.

„Paskui savivaldybė grąžino ir atsiprašė. Sakyčiau, čia kažkuria prasme labai panašus procesas“, - kalbėjo politikas, pabrėždamas, kad Lietuvoje yra rimtesnių problemų, kuriomis turėtų užsiimti ir VRK, ir kiti tyrėjai.

Dėl skandalo kaltino buvusią žmoną

Gindamas savo poziciją, A. Zuokas kaltino savo buvusią sutuoktinę Agnę Andriulytę. Anot politiko, VRK tyrimas rėmėsi tik jos pateiktais dokumentais ir interpretacijomis.

„Čia yra skyrybų atgarsiai. Ačiū Dievui šiandien, galima sakyti, skyrybos irgi pasibaigė“, - žurnalistams sakė A. Zuokas.

Posėdyje dalyvavęs A. Zuokas akcentavo pateikęs atsakymus į visus tyrimą atlikusiai VRK darbo grupei kilusius klausimus susijusius su rinkimų finansavimu. Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad tyrimas tęsėsi gerokai ilgiau nei numato įstatymo nuostatos.