Vyriausybei planuojant kitų metų biudžetą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad išlaidos toliau augančioms energijos kainoms kompensuoti bus viena pagrindinių 2023 m. Lietuvos finansų plano eilučių.

„Jei manęs paklaustumėte, kas yra vienas didelis klausimas kitų metų biudžete, kur tikrai gali būti labai didelis lėšų poreikis, priklausomai nuo to, kaip susiklostys situacija elektros rinkoje (...), tai yra būtent energetikos išteklių kainos ir koks turi būti santykis tarp to, kiek ta našta perimama mokesčių mokėtojų pinigais ir kiek tos naštos perkeliama patiems vartotojams“, – pirmadienį žurnalistams sakė premjerė.

Jos teigimu, elektros kainų augimas šiuo metu yra pagrindinis iššūkis ir priežastis to, kad vis dar itin aukštame lygyje išsilaiko ir infliacija.

I. Šimonytė kalbėjo, kad Lietuvoje pastaruosius 10 metų nebuvo daroma pakankamai savai elektros gamybai užtikrinti, be to, anot jos, „kaip visada tokiais atvejais sukrito labai nepalankios aplinkybės“, tokios, kaip sausa vasara, dėl ko pilnu pajėgumu neveikė hidroelektrinės, taip pat ribotai veikė vėjo jėgainės.

„Tai labai nepalankiai susiklosčiusi situacija ir tikrai Vyriausybė ją ne tik mato, bet dėl jos teiks pasiūlymus“, – teigė premjerė.

„Bet tie pasiūlymai bus atspindėti ateinančių metų biudžete. Kadangi dabar kainos yra nustatytos“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė pažymėjo, kad nuo sausio, kuomet įsigalios rinkos reguliuotojo peržiūrėtos visuomeninio tiekimo kainos, „situacija keisis“, todėl kis ir šiuo metu galiojanti kompensuojama elektros tarifo dalis. Ji iki Naujųjų siekia 9 ct/kWh.

„Daliai vartotojų bus peržiūrimos sutartys, tiesiog sueis terminai, reikės peržiūrėti sutartis, susitarti dėl kažkokių kitokių kainų ir proporcija bus kitokia“, – sakė premjerė.

„Dabar numatyti, kas bus rinkos kaina, yra gana sudėtinga, todėl, kad dujos biržoje praėjusią savaitę pabrango maždaug trečdaliu“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė negalėjo pasakyti, nuo kokios kainos kitąmet bus skaičiuojama elektros rinkos kaina, tačiau teigė neabejojanti, kad tam tikras kainų padidėjimas bus numatytas. Kartu ji patikino, kad visuomeniniame tiekime esantiems gyventojams kompensacijos bus didesnės, nei su nepriklausomu tiekėju kainą jau užfiksavusiems vartotojams.

„Akivaizdu, kad (...) bus numatytas tam tikras kainų padidėjimas, kurį galima perkelti vartotojams ir visa likusi kainos dalis jau nuo rinkos kainos bus kompensuojama pagal tai, koks yra vartotojo susitarimas su nepriklausomu elektros tiekėju užfiksuota kaina. Jei vartotojo kaina mažesnė nei visuomeninio tiekimo kaina, akivaizdu, kad ta kompensacija bus mažesnė, nes ir taip kaina yra mažesnė“, – tikino I. Šimonytė.

Pasak premjerės, daugiau nei 80 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių ir fiksuotą kainą pasirinkusių vartotojų už elektrą moka mažiau nei kainuoja visuomeninis tiekimas (33 ct/kWh).

„Tai reiškia, kad realiai jiems net nereiktų tokios kompensacijos iki kompensuojamos ribos, kuri yra 24 centrai šiuo metu, kadangi kaina užfiksuota sutartyse yra mažesnė nei 33 ct/kWh, kuri šiuo metu nustatyta kaip visuomeninio tiekimo kaina“, – akcentavo I. Šimonytė, kartu pridūrusi, jog pusei šių vartotojų „apie jokią kompensaciją nėra ką kalbėti“.

„Nes klientai turi sutartis su tiekėju, kur kainos ne tik kad mažesnės nei visuomeninio tiekimo, bet ne mažesnės nei visuomeninio tiekimo su kompensacija“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Naujausiais elektros rinkos duomenimis, Lietuvos zonoje elektra praėjusią savaitę brango 7 proc. ir siekė 550 Eur/MWh.

Minimalus elektros tarifas buitiniams vartotojams, po valstybės teikiamos valstybės kompensacijos, siekia 24 ct/KWh.