„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje.

„Besitęsiantis karas Ukrainoje, dar labiau izoliuojama Rusija, braškanti Kinijos ekonomika, Europos energijos krizė, gyventojų perkamąją galią tirpdanti infliacija, sparčiai kylanti pinigų kaina – šie ir kiti veiksniai artimiausiu metu ne vieną valstybę nustums į recesijos zoną. Geriausia, ką esant tokiam kontekstui šiuo metu galima pasakyti, yra tai, kad recesija neturėtų būti gili, tačiau bus pakankama, kad nuslopintų dešimtmečius nematytą infliaciją“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Euro zonoje – nematyta energijos krizė ir kylančios palūkanos

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vis naujus rekordus mušančios elektros ir dujų kainos yra niūri kasdienybė ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių.

„Ateities sandoriai rodo, kad Vokietijoje elektros kaina šį rudenį pasieks 600 eurų už MWh, Prancūzijoje – net 1200 eurų už MWh. Pastarojo mėnesio elektros kainų vidurkis Lietuvoje siekė apie 400 eurų už MWh, nors prieš metus kaina buvo net 10 kartų mažesnė. Tokį kainų šoką daugelis vyriausybių bando amortizuoti, tačiau žiemą kai kuriose valstybėse labai realus ir gamtinių dujų trūkumo scenarijus, todėl griežto energijos taupymo režimas įjungtas jau dabar“, − pastebi N. Mačiulis.

Dėl šios priežasties, pasak ekonomisto, nestebina tai, kad, pavyzdžiui, Vokietijos gyventojų lūkesčiai šiuo metu yra nukritę į žemesnį lygį nei pandemijos pradžioje.

Prognozuojama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), bandydamas kovoti su infliacija, ir toliau sparčiai kels palūkanų normas. Šiuo metu rinkose tikimasi, kad kitų metų viduryje tarpbankinės palūkanų normos Euribor viršys 2 procentus.

„Turbūt akivaizdu, kad didesnės palūkanų normos nesumažins nei dujų, nei elektros kainų, tačiau centrinis bankas negali ir nenori nereaguoti į dešimtmečius nematytą infliaciją, nori slopinti infliacijos lūkesčius ir dėl to griežtina pinigų politiką. Toks palūkanų šuolis 100 tūkst. eurų būsto paskolą turinčiai šeimai reikš įmokos padidėjimą apie 170 eurų per mėnesį, o tai dar labiau slopins vartojimą. Vis tik tikėtina, kad ECB nespės įsibėgėti, ir metų pabaigoje išryškėję recesijos ženklai sustabdys palūkanų kilimą“, − prognozuoja N. Mačiulis.

Ekonomistai sumažino kitų metų euro zonos BVP augimo prognozę iki 0,5 proc. Pasak N. Mačiulio, didžiausia euro zonos ekonomika Vokietija išliks ir viena iš silpniausių – prognozuojama, kad jos BVP kitais metais sumažės 0,5 proc., tačiau neatmetama ir daug niūresnio scenarijaus tikimybė, ypač jei reikės smarkiai apriboti dujų vartojimą pramonėje.

Didėja tikimybė, kad nuosmukio neišvengs ir Lietuvos ekonomika

Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP vis dar augs 2 proc., tačiau tik dėl geresnio, nei buvo tikėtasi, pirmojo šių metų pusmečio. Kitų metų BVP augimo prognozė mažinama iki 0 procentų. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos BVP jau susitraukė 0,4 procento ir prognozuojama, kad toks ekonomikos kritimas gali tęstis iki kitų metų pavasario.

„Nors gyventojų atlyginimai šiemet vis dar sparčiai augo, kainų augimo jie nepavijo, todėl vidutinė perkamoji galia sumažėjo daugiau nei 5 proc. Pastaraisiais mėnesiais vis prastėję vartotojų lūkesčiai šiuo metu yra ne ką geresni nei buvo pandemijos pradžioje. Dar svarbiau yra tai, kad atslūgstanti pasaulinė paklausa prikirps ir iki šiol klestėjusios Lietuvos pramonės sparnus“, − komentuoja N. Mačiulis.

Pasak N. Mačiulio, ekonomikos išsikvėpimo ženklų jau netrūksta – pirmąjį šių metų pusmetį išaugo inicijuotų bankrotų skaičius, mažmeninė prekyba mažėja jau tris mėnesius iš eilės, apdirbamoji gamyba taip pat susitraukė, nepaisant vis dar aukšto eksporto užsakymo lygio. 

Kita vertus, ekonomistų vertinimu gilaus nuosmukio tikimybė išlieka maža, nes Lietuvos ekonomika šiandien yra daug geresnės būklės, nei ji buvo pasaulinės finansų krizės išvakarėse prieš beveik 15 metų.

„Turime subalansuotą užsienio prekybą, gyventojų bei įmonių skolų ir pajamų santykis išlieka vienas mažiausių ES, nėra kitų akivaizdaus ekonomikos atitrūkimo nuo potencialo ženklų. Turbūt svarbiausia yra tai, kad šiuo metu vyriausybė gali vykdyti ir vykdo anticiklinę fiskalinę politiką – ji jau skyrė daugiau nei pusę milijardo eurų bent daliniam energijos kainų šuoliui kompensuoti, ir panašu, kad dar didesnę sumą numatys ateinančių metų biudžete. Visa tai leis išsisukti su švelnia recesija, kurios metu neturėtų būti didelės bedarbių bangos, tačiau ji bus pakankama infliacijai užgesinti”, − sako N. Mačiulis. 

Ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo lygis nuo 5,7 proc. šiais metais padidės iki 6,6 proc. 2023 metais. Prognozuojamas atlyginimų augimo sulėtėjimas iki 7,5 procento, tačiau priešingai nei šiemet, tikimasi, kad darbo užmokestis vėl augs sparčiau nei kainos, kurios kitais metais turėtų padidėti 6 proc.

„Pirmąjį šių metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 14 proc., ir užimtų gyventojų skaičius padidėjo beveik 4 proc. arba 50 tūkstančių. Dirbantiesiems pastarieji metai buvo aukso amžius, tačiau šios tendencijos, tikėtina, pradės keistis. Slopstant paklausai ir eksporto rinkose, ir Lietuvoje, gali sumažėti ir darbuotojų poreikis“, − komentuoja N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją, kad ypač pažeidžiami gali tapti mažiausiai uždirbantys darbuotojai, jei ir toliau su pertekliniu entuziazmu bus didinimas minimalus atlyginimas. Pasak jo, esant tokiai neapibrėžtai aplinkai, saugesnis būdas padėti mažiausiai uždirbantiems būtų sparčiau keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį.