Būtų gerai, jei Vyriausybė aktyviai valdytų ir nepaliktų savieigai Kaliningrado tranzito rizikų, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Kartu ji pažymėjo, kad Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerija turėtų pasiūlyti, kaip reikėtų elgtis valstybės įmonės ir šalyje veikiantiems bankams atsiskaitymo už Kaliningrado tranzitą klausimu.

„Ne pirmas kartas, kai Kaliningrado tranzitas kelia šurmulį. Pamename prieš kelis mėnesius įvykusį vos ne iki krizės subrendusį skandalą. Tas vyko ir pavasarį. Sankcijų įgyvendinimas, žinoma, yra įvairių Lietuvos institucijų reikalas. Tos institucijos dirba su socialiais partneriais, dirba su verslo partneriais, su privačiais ir valstybiniais partneriais, su įmonėmis ir bankais. Būtų labai gerai, jei Vyriausybė aktyviai valdytų Kaliningrado tranzito rizikas, nepaliktų jų savieigai ir nepaliktų tik įmonių diskrecijai. Įmonių nereikėtų palikti vienų, kadangi sankcijos yra visos valstybės atsakomybė“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė patarėja.

Tai, kad Vyriausybės lygmeniu nėra labai aiškiai susitarta, kuri ministerija turėtų priimti sprendimus šiuo klausimu, A. Skaisgirytei pasirodė vaikiška.

„Tai atrodo šiek tiek vaikiškai. Dėl to ir sakau, kad Vyriausybė kolektyviai turėtų būti atsakinga už tai, o kuri ministerija Vyriausybėje – tai jau Vyriausybės reikalas apsispręsti. Pagal įstatymą sankcijas koordinuoja URM, bet šiuo atveju Susisiekimo ministerija taip pat yra atsakinga. Tad abi turėtų susėsti ir pasiūlyti, kaip toliau turėtų elgtis Lietuvos geležinkeliai ir bankai, kurie aptarnauja Lietuvos geležinkelius“, – pridūrė ji.

Komerciniai bankai, prieš priimdami sprendimą vykdyti mokėjimus už tranzitu į Kaliningradą keliaujančias rusiškas prekes, pirmiausiai nori sulaukti atitinkamų šalies institucijų patvirtinimo, jog tokios transakcijos būtų laikomos valstybės poreikių tenkinimu.

Vis tik tokio institucijų patvirtinimo reikalavimas nėra numatytas įstatymuose, o daugiau susijęs su verslo noru įsitikinti, kad jiems apsisprendus vykdyti itin rizikingus mokėjimus, valstybė prisiimtų dalį atsakomybės, patvirtino Lietuvos bankų asociacija (LBA).

Vis dėlto šalyje veikiantys komerciniai bankai yra priėmę verslo sprendimą apskritai atsisakyti ir riboti atsiskaitymus iš Rusijos ir Baltarusijos, bet kartu yra paliktos galimybės transakcijas leisti humanitarinėms ir valstybės reikmėms. Sprendimą, ar atitinkama finansinė operacija gali būti laikoma tokio pobūdžio reikme, turėtų priimti pati įmonė.

Tačiau bankai siekia vengti rizikingų operacijų ir todėl nori institucijų patvirtinimo, kad rusiškų prekių tranzitas per Lietuvą galėtų būti laikomas šalies interesu, siekiant įgyvendinti EK pateiktas gaires.

Tai, kad norint, jog finansų įstaigos galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija, akcentavo ir Lietuvos bankų asociacija. Būtent tokio poreikio patvirtinimas, anot asociacijos, leistų prašyti FNTT patvirtinimo kiekvienu konkrečiu atveju.

Nors pagal šių metų gegužę priimtus įstatymų pakeitimus, šalyje suformuotai Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai vadovauja URM, už sklandų sankcijų įgyvendinimą susisiekimo srityje Lietuvoje atsakinga Susisiekimo ministerija.

Tuo metu tarptautinės prekybos priežiūrą vykdo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, o už tinkamą ES sankcijų taikymą tiesiogiai atsako ekonominiai subjektai. Sankcijų įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą vykdo FNTT, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

Būtent dėl to, kad sankcijų įgyvendinimo klausimu nėra aiškios ir vienos komunikacijos linijos bei koordinavimo struktūros, Vyriausybei viešojoje erdvėje teko nemažai kritikos.