Įgyvendinant memorandumą, skirtą didinti grynųjų pinigų prieinamumą regionų gyventojams, 72 vietovėse jau yra įrengti ir pajungti bankomatai, o dar 28 vietovėse laikinai pasitelkti kiti sprendimai, kaip kad papildomas grynųjų kiekis „Perlo“ terminaluose, informavo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje memorandumo įgyvendinimo eigą pristatęs Lietuvos banko vadovas tvirtino, kad šiuo metu procesas yra „ilgo maratono finišo tiesiojoje“, o jau dabar grynuosius patogiau pasiimti gali 250 tūkst. gyventojų. Gyvenamųjų vietovių, turinčių grynųjų pinigų prieigos vietas skaičius išaugo dvigubai – nuo 91 iki 191. Dabar, anot jo, daugiau nei 90 proc. gyventojų artimiausią bankomatą gali pasiekti 10 km atstumu.

Be to, šalies centrinio banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad visuose naujuose bankomatuose grynuosius galės išsiimti visų memorandumą pasirašiusių bankų klientai, nepriklausomai nuo to, kurios iš finansų įstaigų paslaugomis jie naudojasi.

„Norėčiau priminti, kad pagal memorandumą pasirašiusių bankų klientai iš naujų bankomatų savo pinigus galės išsigryninti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko“, – komiteto nariams teigė G. Šimkus.

Vis tik, BFK pirmininkas Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad anksčiau buvo skelbiama, jog iki liepos 1d. bus įrengta būtent 100 naujų bankomatų. Vėliau, pasak parlamentaro, buvo teigiama, kad dėl tiekimo trikdžių terminas nukeliamas iki rugpjūčio 15 d. Ir nors LB vadovo pristatytas progresas, M. Majausko vertinimu, yra „geriau, negu nieko“, kartu jis pasiteiravo, kodėl šiuo metu bankomatai dar nėra įrengti 28 vietose.

Reaguodama į klausimą Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė akcentavo, kad praėjusiais metais pasirašytame memorandume buvo numatytas įsipareigojimas įrengt 50 naujų bankomatų, o 100 naujų vietų tikslą bankai sutarė įgyvendinti savanoriškai.

„Tiek bankai, tiek Lietuvos bankas memorandumą jau įgyvendino liepos mėnesį. Tačiau bankai nusprendė pagerinti memorandume numatytus tikslus ir įrengti 100 bankomatų. Tai ir darome, viskas lieka, kaip ir buvo“, – tvirtino ji.

Bankų asociacijos vadovės teigimu, anksčiau skelbtas terminas nusikėlė dėl to, kad neretai regionuose interneto ryšys buvo silpnesnis, negu yra reikalinga naujiems bankomatams, o kai kurios prekybos vietos įsivertino, kad joms leisti savo patalpose įrenginėti grynųjų prieigos vietas – neapsimoka. Vis tik, esminis trikdis, anot jos, buvo būtent tarptautiniai tiekimo sutrikimai.

„Sutrikusios tiekimo grandinės ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl projektas atsidėjo. Tačiau visi bankomatai yra Lietuvoje, jie diegiami kiekvieną dieną. Tiekėjas juos turėtų pajungti per ateinančias kelias savaites“, – tikino E. Čipkutė.

Komiteto pirmininkas iš karto „užfiksavo“ įvardintą terminą ir pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu 100 naujų bankomatų tikslas nebus pasiektas iki parlamento rudens sesijos starto, politikai priims komercinius bankus įpareigojantį įstatymą.

„Manau, kad visais atvejais labai svarbu, jog pažadas būtų įgyvendintas pilna apimtimi, kol prasidės Seimo sesija. Galiu patikinti, jog priiminėsime įstatymą, jeigu pažadas nebus įgyvendintas. O įstatymas, kaip žinote, jau yra praėjęs pateikimą. Jis numatytų, kad 95 proc. gyventojų bankomatą galėtų pasiekti ne ilgesniu, nei 5 km atstumu“, – akcentavo M. Majauskas.

Pernai birželį LB ir LBA pasirašė memorandumą, skirtą didinti grynųjų pinigų prieinamumą regionų gyventojams. Finansų rinkos dalyviai susitarė per vienerius metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos, arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra pagal finansų sektoriaus ir LB memorandumą sutelkta į vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Įgyvendinus projektą, galimybė išsigryninti pinigus turėjo būti prieinama ne mažiau kaip 191 šalies mieste bei miestelyje.