Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad rekordinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje pasiekta dėl to, kad biržos operatorius atmetė rezerviniame elektros gaminimo bloke Elektrėnuose pagamintos elektros pasiūlymą.

D. Kreivys trečiadienį, viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę.

„Kaina galėjo būti šiek tiek mažesnė, tačiau mūsų generatorius Elektrėnuose yra labai didelio galingumo. Kuomet didelio galingumo generatorius įsijungia, jo pasiūlymą birža vakar atmetė“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.

Ministras aiškino, kad Lietuvos generacija „Nord Pool“ buvo atmesta dėl biržoje naudojamo algoritmo „paradokso“.

„Kuomet atėjus didžiuliam kiekiui elektros už tuo metu žemesnę kainą rinkoje, tas kiekis numuša kainą tiek, kad pasiūlymas tampa brangesnis nei rinkos“, – teigė D. Kreivys.

Jis teigė, kad tokia „paradoksali situacija“ įprastomis sąlygomis kartojasi maždaug kartą per metus, bet esant tokioms aukštoms energijos kainoms kaip šiuo metu Lietuvoje, ji pradėjo kartotis kiekvieną mėnesį.

„Esmė ta, kad didžiulis kiekis elektros, jei jos poreikis yra mažesnis, yra nepriimamas. Tada priimamas kitas (kito tiekėjo pasiūlymas – ELTA), kuris yra aukštesne kaina, bet kuris gali pagaminti mažiau“, – sakė D. Kreivys.

Ministro teigimu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paprašyta ištirti situaciją, bendradarbiaujant su „Nord Pool“ reguliatoriumi – Europos energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER).

Anot D. Kreivio, šis klausimas su ACER keltas anksčiau, tačiau jis atsisakė keisti algoritmą. Vis tik ministras vylėsi, kad biržos algoritmą būtų galima pakeisti, kad jis būtų palankesnis Baltijos šalims.

„Tai yra europinio lygio reguliavimas, algoritmas. Jį apskaičiuoja ir nustato ACER – visų Europos reguliuotojų sąjunga. Pačio algoritmo pakeisti neįmanoma, bet galbūt algoritme užkoduoti kai kuriuos instrumentus, kad paradoksas, kuris yra, nekeičiant algoritmo esmės, galėtų kažkaip kitaip veikti“, – kalbėjo D. Kreivys.

„Kuomet paradoksas būna kas du ar vieną mėnesį, tai jau nebe paradoksas“, – akcentavo D. Kreivys.

Lietuvos rezervinis elektros gaminimo blokas („Ignitis gamybos“ valdomas Kombinuoto ciklo blokas), ministro teigimu, rinkoje dalyvauja ir elektrą siūlo nuolat, tačiau jo pasiūlymai ne visada priimami dėl per aukštos kainos ar per didelio elektros kiekio.

D. Kreivys taip pat pažymėjo, kad aukštas elektros kainas Lietuvoje lėmė dėl karščių apribotos elektros tiekimo jungtys su Latvija ir Estija, dėl to mažiau elektros pateko iš Suomijos, esant aukštoms temperatūroms apribota „NordBalt“ jungtis su Švedija, kai kuriomis valandomis elektra netekėjo ir jungtimi su Lenkija.

Antradienį D. Kreivys kreipėsi į VERT, prašydamas jo ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, pranešė Energetikos ministerija.

Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.

Trečiadienį Lietuvos valstybinė energetikos įmonė „Ignitis gamyba“ pranešė, kad jos valdomas Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ biržos elektros kainos, tačiau pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.

Įmonės teigimu, dėl to ženkliai pigesnę elektros energijos gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų ir neturi galimybės gaminti elektros energijos, taip sumažinant didmeninę elektros energijos kainą.