Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad biudžeto išlaidų augimo reikalaujančius sprendimus, tokius, kaip neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakėlimas, viešojo sektoriaus darbuotojų algų ir pensijų didinimas valstybei bus pakeliamas, kadangi augant kainoms, surenkama ir daugiau pajamų.

„Išlaidos bus pakankamai didelės, bet sparčiai augant infliacijai, valstybė turi ir infliacinių pajamų. Labai svarbu jas sugrąžinti atgal į ekonomiką taip, jog jos savaime nedidintų infliacijos“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė M. Majauskas.

„Tai padaryti tikrai nėra lengva, todėl labai svarbu kompensuoti ilgalaikius sprendimus, kaip kad darbo mokesčių mažinimą. NPD padidinimas yra darbo santykių mokesčių sumažinimas. Tai skatina dirbti, mažina socialinę atskirtį, leidžia gyventojams pasirinkti, kur jie nori išleisti pinigus“, – tęsė jis.

Tuo metu sprendimai atsisakyti tokių priemonių, kaip lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymas viešbučiams, parlamentaro požiūriu būtų „nesusipratimas“. Anot jo, visas smulkiam ir vidutiniam verslui šiuo metu galiojančias mokestines lengvatas reikėtų pratęsti.

„O kalbėti apie naujų visuotinių mokesčių įvedimą, mano supratimu, dabar yra tikrai ne laikas“, – pridūrė M. Majauskas.

Pritartų sprendimui atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą

M. Majauskas teigia pritariąs iniciatyvoms pratęsti trečiojo elektros rinkos liberalizavimo galutinį terminą. Anot jo, esant tokioms aukštoms energijos kainoms sunku įvertinti, ar įgyvendinus procesą bus pasiektas esminis jo tikslas – konkurencinga rinka su mažomis elektros kainomis gyventojams.

„Pritarčiau tokiam sprendimui“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Majauskas.

„Tikslas yra sumažinti elektros tiekimo kainą vartotojams. Esamomis aplinkybėmis tą pasiekti ir objektyviai įvertinti rezultatą nėra galimybės“, – teigė jis.

Be to, M. Majauskas akcentavo, kad vartotojams tinkamai pasirinkti nepriklausomą tiekėją trūksta informacijos.

Parlamentaro teigimu, rinką reguliuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) galimai „pilnai neatliko savo darbo“ ir nepakankamai kontroliavo rugpjūčio pradžioje apie sprendimą vienašališkai keisti fiksuotas kainas pasirinkusių klientų sutartis pranešusiam tiekėjui „Perlas Energija“.

Ši įmonė tuomet informavo, kad visi klientai nuo rugsėjo 5 d. už elektrą mokės biržos kainas.

„Vartotojai paprastai neturi pakankamai informacijos pasirinkti tinkamą tiekėją ir užsitikrinti kokybišką paslaugą, todėl energijos reguliatoriaus vaidmuo, kontroliuojant tiekėjus, yra kritiškai svarbus. „Perlo“ pavyzdys rodo, kad reguliatorius galimai šiuo atveju pilnai neatliko savo darbo“, – sakė M. Majauskas.

„Kainos išaugusios, skirtumai reikšmingi, ir pasirinkimas gali būti svarbus. Todėl reikia labai atidžiai vertinti, kada liberalizuoti“, – savo poziciją apibendrino politikas.

M. Majauskas taip pat priminė, kad liberalizuoti elektros rinką, visų pirma, reikalauja Europos Sąjunga, siekiant „demonopolizuoti elektros tiekimą gyventojams“ – leidus joje dalyvauti konkuruojantiems nepriklausomiems tiekėjams, turėtų būti užtikrinama žemiausia kaina vartotojui.

„Liberalizavimo nuostatos nekvestionavo nei viena valdžia. Sprendimas priimtas ankstesnių vyriausybių dar iki kainų šuolio ir šios vyriausybės įgyvendintas“, – sakė jis.

Rugpjūčio 5 d. antras didžiausias nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ pranešė, jog sparčiai augant elektros kainoms, nebegali vykdyti savo įsipareigojimų fiksuotą elektros tiekimo kainą pasirinkusiems klientams ir jiems pritaikys tiekimo planus kintama kaina, susieta su elektros kainomis biržoje.

Toks įmonės žingsnis sukėlė diskusijas, kad vertėtų atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Kiek anksčiau tą nurodančią Energetikos įstatymo pataisą pasiūlė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, idėjai netrukus palaikymą išreiškė ir kiti Seimo opozicijos politikai.

Kad trečiasis etapas gali būti atidėtas. neatmetė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vis tik Lietuvos energetikos agentūra ketvirtadienį pranešė, kad, naujausiais duomenimis, trečiojo etapo dalyviai tiekėją renkasi aktyviai – jau apie 50 proc. iš visų 820 tūkst. vartotojų jau yra sudarę sutartį su viena iš šešių elektrą tiekiančių bendrovių.

Trečiajame elektros rinkos liberalizavimo etape dalyvauja iki 1 tūkst. kWh kasmet suvartojantys vartotojai. Tai mažiausiai elektros suvartojančių gyventojų grupė.