Naftos karteliui OPEC+ sutarus dėl nedidelio gavybos padidinimo 100 tūkst. barelių per dieną, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tokį sprendimą vadina „juokingu“. Anot jo, naftos kainos mažėjimas pirmiausiai bus susijęs ne su naftą išgaunančių šalių sprendimais padidinti pasiūlą, o su recesijos rizika.

Kaip aiškina A. Izgorodinas, OPEC+ šalių nenoras didinti gavybą pirmiausiai yra lemiamas niūrių ekonominių perspektyvų, dėl kurių veikiausiai sumažės ir naftos paklausa.

„Jie ruošiasi naftos paklausos sumažėjimui. Niekas šiuo metu nenori investuoti į naftos gavybą tuo metu, kai visi rinkos dalyviai ruošiasi naftos vartojimo kritimui. Realiai, OPEC+ nusprendė nedidinti naftos pasiūlos, nes jeigu jie padidintų naftos gavybą, tai išprovokuotų naftos kainos kritimą“, – kalbėjo ekonomistas.

Jo vertinimu, toks pasiūlos prasme nereikšmingas kartelio sprendimas tėra politinis „reveransas“ prieš Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Joe Bideną, asmeniškai vedusį derybas su Saudo Arabijos vadovais. Tačiau ekonomistas tvirtina, kad net ir be šio OPEC+ sprendimo padidinti gavybą, galima tikėtis, kad naftos kainos ims mažėti.

„Naftos kaina jau pasiekė savo piką. Tikėtina, kad makroekonominiai rodikliai pagrindinėse ekonomikose, kurios suvartoja daugiausiai naftos, toliau blogės. Tai tikrai mažins ir naftos kainas. Be to, degalų pardavimai euro zonoje pradėjo mažėti, nes žmonės pradėjo leisti mažiau pinigų keliavimui mašina, kadangi naftos kaina yra didelė. Tai irgi gali sumažinti naftos ir degalų kainą“, – mano A. Izgorodinas.

A. Bartkus: OPEC+ nėra poreikio lėkti strimgalviais

Vis tik Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus pabrėžia, kad jau liepos viduryje, vertinant ateities sandorius, buvo galima pastebėti naftos kainų korekcijas mažėjimo linkme. Tokios tendencijos, pasak jo, prasidėjo būtent po to, kai OPEC+ paskelbė birželio mėnesio gavybos duomenis, parodžiusius, kad tuomet naftos buvo išgauta 234 tūkst. barelių per dieną daugiau.

„Šiaip OPEC+ patys jau seniau ketino didinti naftos gavybą. Birželio mėnesį, kai jie pranešė apie gavybos didinimą 400 tūkst. barelių per dieną, o liepą ir rugpjūtį virš 600 tūkst. barelių per dieną, jie kalbėjo apie savo ketinimus, buvusius jau anksčiau“, – tvirtino A. Bartkus.

Ekonomisto teigimu, kartelio planai didinti gavybą, tuomet buvo susiję su lūkesčiais, kad Vakaruose atsisakius COVID-19 ribojimų, naftos paklausa ims sparčiai augti.

Vis tik, jo vertinimu, OPEC+ „kažkiek prašovė“, kadangi dėl Kinijos „nulinės tolerancijos“ pandemijos valdymo politikos, didžiausioje pasaulio rinkoje paklausa ėmė mažėti. A. Bartkus akcentuoja, kad šiuo metu pasaulyje apskritai naftos yra išgaunama 610 tūkst. barelių per daug.

Todėl VU docentas prognozuoja, kad OPEC+ ir toliau gavybą didins neskubant, palaipsniui.

„Padėtis tokia, kad OPEC reikia orientuotis į Europos rinkos perėmimą, kurią anksčiau turėjo Rusijos Federacija. Tačiau strimgalviais lėkti nėra ko, nes dalis sankcijų įsigalioja gruodį, o kita dalis dar tik kovą“, – sakė VU ekonomistas.

OPEC+ naftos gavybą nusprendė didinti mažiau, nei skelbta anksčiau

OPEC+ trečiadienį susitarė dėl nedidelio gavybos padidinimo, nors JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusį mėnesį Saudo Arabijoje vykusiose derybose stengėsi užtikrinti didesnį gavybos padidinimą.

Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujamas kartelis nusprendė rugsėjo mėnesį padidinti gavybą 100 tūkst. barelių per dieną, t. y. daug mažiau nei anksčiau, sakoma pareiškime, paskelbtame po ministrų vaizdo konferencijos.

Naftos kainos anksčiau šią savaitę buvo nukritusios, tačiau sužinojus apie OPEC+ sprendimą jos pakilo daugiau nei vienu procentu, o pagrindinė tarptautinė „Brent“ rūšies naftos kaina vėl viršijo 100 JAV dolerių už barelį.