Valdantiesiems konservatoriams priklausantis Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad sumaištį į Lietuvos politinį gyvenimą įnešusioje Kaliningrado tranzito istorijoje pralaimėjo ne Vilnius, bet Briuselis, Berlynas ir Vašingtonas. Todėl, neatmeta tikimybės parlamentaras, opozicijos brandinama interpeliacijos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui iniciatyva gali ir išblėsti.

„Sprendžiame ne mes vieni. Jeigu laikysime tai kas atsitiko, kad tai yra demokratinio pasaulio pralaimėjimas prieš nedemokratinį pasaulį, kad tai yra apraiška nuolaidžiavimo politikos, neeskalavimo, didžiųjų valstybių minkštesnės politikos apraiška... Tai įgalina laikytis minties, kad tai yra Briuselio pralaimėjimas, kad tai yra Berlyno ar Vašingtono pralaimėjimas, bet ne Vilniaus pralaimėjimas. Lietuva daro tai, ką ji gali padaryti“, – „Žinių radijui“ sakė P. Saudargas.

Todėl, tvirtino politikas, nebūtų nieko keisto, jei ir opozicija atsitrauktų nuo idėjos rudenį surengti interpeliaciją G. Landsbergiui. Tuo labiau, leido suprasti konservatorius, kad iš pačios opozicijos jis neišgirdęs konkrečių klausimų ministrui.

„Aš negirdėjau opozicijos atstovų, kad mums reikėjo pasielgti taip ir taip, o buvo pasielgta kitaip. Pamąstymai, kad gali visada būtų geriau – tai yra tam tikros svajonės, kad būtų kitaip. Bet realybėje yra tokia ir, man atrodo, Prezidentūra pakankamai nepalankiai vertina interpeliaciją, kiek mes matėme prezidento patarėjo komentarus. Rudenį matysime, ar bus tas klausimas toliau keliamas ir kokiu kampu“, – teigė politikas.

„Galbūt opozicija matydama tą situaciją ir atsitrauks“, – pridūrė P. Saudargas.

Prezidentūra kritiškai vertina priekaištus, kurie, dažniausiai taikant į dešiniųjų Vyriausybę, pasipylė Europos Komisijai (EK) pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys skeptiškai vertina ir opozicijoje brandinamą idėją rudenį kelti interpeliacijos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui klausimą. Pasak jo, tai yra vienas iš liūdnesnių momentų vertinant, kaip Kaliningrado tranzito istoriją saviems tikslams išnaudojo politikai.

„Man tai buvo vienas iš liūdnesnių elementų visoje temoje diskutuojant, nes tikrai buvo daug aspektų, į kuriuos turėjome kreipti dėmesį ir išlukštenti. Kalbantis ir už uždarų durų, ir kitur“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė K. Budrys.

Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.

Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.

EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.