Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbia, kad birželį benzino kainoje augo gamintojų nustatomos maržos dalis ir buvo didžiausia šiais metais. Apskritai, agentūra vertina, kad nepaisant smarkiai išaugusių degalų kainų, gyventojai jų suvartoja daugiau nei pernai.

Be to, LEA akcentuoja, kad keturis penktadalius visos Lietuvai reikalingos naftos suvartojama transporto priemonėms, todėl ragina gyventojus imtis taupymo žingsnių, kurie, agentūros skaičiavimu, padėtų sutaupyti apie 1 tūkst. eurų išlaidų kiekvienais metais.

Kaip ketvirtadienį žurnalistams pristatė LEA atstovai, gamintojo maržos dalis benzino kainoje birželį buvo panaši kaip ir mokesčių (akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio) – apie 0,8 Eur/l – ir vidutiniškai siekė tiek pat. Palyginimui, gegužę gamintojų dedamoji sudarė apie 0,7 Eur/l, balandį – apie 0,55 Eur/l, kovą – apie 0,5 Eur/l.

„Birželio mėnesį matome gamintojo maržos augimą. Liepos pabaigoje jis šiek tiek stabilizavosi ir grįžo į gegužės pabaigos lygį“, – kalbėjo LEA energetinio saugumo projektų vadovas Petras Katinas.

„Kokios to vidinės priežastys, iš tikrųjų pasakyti sudėtinga, skirtingose šalyse tą lemia skirtingi dalykai“, – pridūrė jis.

LEA patarėja Agnė Bagočiūtė tikino, kad nors degalų kainos, lyginant su pernai metų birželiu, išaugo ženkliai, kartu šalies gyventojai jų suvartoja gerokai daugiau.

„Nepaisant kainų augimo, nemažėja degalų suvartojimas.(...) Lietuviai linkę važiuoti daugiau nei pernai, lyginant su praėjusiais metais“, – teigė ji.

LEA duomenimis, vidutinės gyventojų išlaidos degalams nuvažiuojant 100 kilometrų liepos 5 d. kainomis siekė 15 eurų naudojantiems benziną, beveik 11 eurų – dyzeliną. Tuo metu elektromobilių vairuotojai, juos kraunantys viešose stotelėse, 100 kilometrų išleidžia 8 eurus, o kraunantys namuose – apie 4,6 euro.

P. Katinas akcentavo, kad namuose elektromobilius kraunantys vairuotojai transportui išleidžia 240 proc. ir 330 proc. mažiau nei dyzelinių ir benzininių transporto priemonių vairuotojai, o viešose stotelėse – atitinkamai 25,7 ir 46 proc.

„Daug labiau apsimoka važiuoti elektromobiliu, nei naudoti dyzelinį ar benzininį variklį“, – sako P. Katinas.

LEA: teoriškai, jei taupytų kiekvienas, naftos Lietuvai nereiktų du mėnesius

P. Katinas akcentavo, kad daugiausiai (83 proc.) visos Lietuvai reikalingos naftos suvartoja kelių transporto priemonės, kai kiti sektoriai – 5 proc., o pramonė – 1,6 proc. Tad, anot jo, kiekvienas gyventojas galėtų prisidėti prie valstybės siekio mažinti naftos suvartojimą sumažindamas greitį keliuose, taip pat ekonomiškiau naudodamasis automobiliu.

Anot jo, sumažinus važiavimo greitį nuo 110 iki 90 km/val., 6,5 l/100 km suvartojančio automobilio vairuotojas kasmet sutaupytų 84,5 euro, o valstybė – apie 419,6 tūkst. barelių naftos produktų.

Tuo metu sumažinęs kondicionieriaus temperatūrą, palaikydamas tinkamą padangų slėgį ir vairuodamas ekologiškai, kiekvienas vairuotojas sutaupytų 100 eurų, o valstybė 496,5 tūkst. barelių naftos kasmet.

„Žmonės ne tik padeda valstybei, bet ir gali susitaupyti ženklią sumą, nusipirkti atostogas ir pan.“, – pažymėjo P. Katinas.

Taip pat, pasak LEA eksperto, bent tris dienas per savaitę iš namų dirbantis asmuo sau kasmet sutaupytų 561,6 euro, o valstybei beveik 2,8 mln. barelių naftos. Bent vieną savaitgalio dieną nesinaudojant automobiliu pavyktų sutaupyti 228 eurus ir 1,13 mln. barelių naftos.

Iki 3 kilometrų atstumų įveikimas ne automobiliu sutaupytų 169 eurus gyventojui ir 839 tūkst. barelių naftos produktų valstybei, o aktyvesnis naudojimasis viešuoju transportu – 101 eurą ir 501 tūkst. barelių naftos kasmet.

P. Katinas akcentavo, kad pritaikius šias taupymo priemones, teoriniais skaičiavimais, įsigyti naftos Lietuvai nereiktų apie du mėnesius.

„Jei visi maksimaliai ima taupyti, mes du mėnesius galime neimportuoti naftos. Bet tai teorinis skaičiavimas“, – pabrėžė jis.