Ekonomistai skirtingai vertina galimą Kremliaus politikos įtaką dabartinėms gamtinių dujų kainų tendencijoms.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutinka, kad Maskva veikiausiai sąmoningai bandė apriboti dujų pasiūlą ir taip priversti europiečius ženkliai brangiau mokėti už šiuos gamtinius išteklius. Vis tik, ekspertė neatmeta, kad praradusi Vakarų rinką Rusija paprasčiausiai įsivarys save į kampą.

Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) profesorius Rimantas Rudzkis nemano, kad dabartines žaliavų kainų tendencijas galėjo lemti strateginis Kremliaus veikimas, tačiau jis taip pat prognozuoja, kad su ekonominėmis problemomis Rusija neišvengiamai susidurs. Tačiau tai, ekonomisto vertinimu, įvyks ne dėl prarastos dujų rinkos Vakaruose, bet dėl anksčiau ar vėliau turinčių nukristi energetikos kainų.

Apie tai, kad Maskva siekdama pakenkti Vakarams, stengiasi tikslingai padidinti dujų kainas, šią savaitę kalbėjo ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Jis neatmetė scenarijaus, kad Europos Sąjungos šalys taip ir nespės įvesti sankcijų rusiškoms dujoms, kadangi jų tiekimą Vakarams apribos pats Kremlius. Anot ministro, Kremlius nusprendė pasirinkti dujų apribojimo taktiką, kadangi tokiu būdu pati Rusija praktiškai nepatiria nuostolių, tačiau sukuria nepatogumų Europai.

„Po šeštojo paketo Rusija nusprendė, kad reikia tvarkytis su dujomis. Kodėl jie tai gali padaryti? Pajamos iš naftos nesumažėjo, jos išlaikė panašų lygmenį. Parduodami 20 proc. dujų, jų kainoms pakilus, jie uždirba netgi daugiau, negu eksportuodami 100 proc. dujų“, – tuomet „Žinių radijui“ aiškino D. Kreivys.

VU profesorius: gana sunku atsekti, kur yra Rusijos sprendimai, o kur išorinės aplinkybės

Nors R. Rudzkis neatmeta, kad tam tikru momentu Maskva galėjo pasinaudoti jai susiklosčiusia palankia situacija, tačiau, jo vertinimu, dujų kainų augimą lėmė visas priežasčių kompleksas, o ne vien Rusijos veiksmai.

„Mes negalime suprasti, kokia ta Rusijos strategija. Mes ją būtume pamatę, jeigu normaliai būtų dirbę abudu dujotiekiai. Jeigu abudu dujotiekiai būtų dirbę, ir jie vis dėl to būtų prisukę dujas, tada mes sakytume, kad tai Rusijos strategija. Dabar susigaudyti, kur yra Rusijos sprendimai, o kur yra išskirtinės aplinkybės, čia jau gana sunku. Reikia žinoti ir užkulisinę informaciją“, – kalbėjo R. Rudzkis

Kaip pažymi ekonomistas, Rusija jau prieš keletą metų pradėjo žaliavų rinkos orientaciją į Aziją. Vis tik, jo požiūriu, Kremliaus pasirinkta kryptis bet kuriuo atveju jai nepadės išvengti tam tikrų nuostolių.

„Rinkas perorientuojant į Rytus, jie tikrai patirs praradimų. Tokio komfortiško eksporto, kokį jie turėjo į Europą, į Aziją jie neturės. Praradimų tikrai bus“, – tikino jis.

„Persiorientavimas kainuos, bet po kokių dviejų-trijų metų pereinamojo laikotarpio Kataras mažiau veš į Japoniją, daugiau į Europą, o rusai vietoje Europos, tarkime, į Indiją“, – pridūrė R. Rudzkis.

Nors VU profesoriaus požiūriu daug didesnių problemų Rusijos ekonomikai sukels Vakarų įvesti importo ribojimai, tačiau finansinių nuostolių Kremlius patirs ir dėl to, kad anksčiau ar vėliau energetikos kainos vis tiek ims mažėti.

„Yra žaliavų ciklai. Būna momentas, kai žaliavos pigios, tada krenta investicijos į žaliavų gavybą, o kritus investicijoms po kurio laiko žaliavų pradeda trūkti, tada jos pradeda stipriai brangti, ką dabar ir matome“, – aiškino R. Rudzkis.

I. Genytė–Pikčienė: dujos yra paskutinė Rusijos bambagyslė, kuria minta Europa

Vis tik ekonomistė I. Genytė-Pikčienė laikosi kiek kitokio požiūrio. Ji tvirtina, kad Rusija ribodama dujų tiekimą Vakarams gali save užsispausti į kampą ir netekti svarbių dujų eksporto rinkų. Tačiau kol kas ji tebeturi didelę įtaką dujų rinkoje ir stengiasi ją išlaikyti, pažymi ji.

„Rusijai yra patogu turėti galimybę šokdinti Vakarus, čia yra paskutinė Rusijos bambagyslė, kuria minta Europa ir priklausomybė bei jos išlaikymas yra Rusijai naudingas“, – teigė I. Genytė–Pikčienė.

Ekonomistė aiškina, kad dujų klausimu reikalinga Vakarų iniciatyva, politiniu sprendimu atsisakant rusiškų dujų ir nukertant paskutiniuosius ekonominius ryšius su šalimi agresore. Pasak jos, tokiu atveju Vakarai labai sparčiai eitų žaliojo kurso ir energetinės transformacijos keliu, o Rusijos energetiniai ištekliai paprasčiausiai taptų nebereikalingi.

„Čia tas pats, kas su akmens amžiumi, jis baigėsi ne dėl to, kad akmenys pasibaigė. Rusiškų dujų atsisakymas būtų gerai, bet tai nėra taip paprasta ir tam reikia daug politinės valios bei nebijoti mokėti didelę kainą, kuri tokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis yra labai reliatyvi“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Kremlius nuosekliai mažina dujų tiekimą Europos valstybėms. Atsisakius už jas atsiskaityti rubliais rusiškos dujos jau keletą mėnesių nebetiekiamos Lenkijai, Bulgarijai, Danijai. Dujų tiekimas dujotiekiais apribotas Prancūzijai, Vokietijai, stipriai priklausomoms nuo rusiškų dujų.