Seimui priėmus sprendimą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, dalis opozicionierių bemat išsakė ketinimus atšaukti tokį nutarimą, jei tik jie laimėtų ateinančius Seimo rinkimus. Valdančiųjų atstovai tokius ketinimus vertina kaip kvailystę, kurios realizavimas parodytų žemą politinę brandą Lietuvoje.

„Nesvarstau fantastinių variantų, kas gali būti. Tai yra kvailystė, kuri nebus padaryta, kuri neatsitiks. Tie žmonės šneka kvailystes. Tų kvailų žmonių visada bus – trys, penki, septyni, bet niekada nebus 71“, – sakė Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Jam antrina ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo narys Jurgis Razma.

„Aš tikrai netikiu, kad būsimam Seime rastųsi kažkokia dauguma, kuri atšauktų tą įstatymą. Juk jis turi tik simbolinę reikšmę, bet dabar yra tapęs nekorektišku viešųjų ryšių objektu. Labai gaila, kad taip yra atsitikę“, – sakė J. Razma.

J. Razmos teigimu, šio nutarimo atšaukimas parodytų Lietuvos politikų brandos trūkumą.

„Lietuva atrodytų kaip valstybė, kurioje politikai yra žemos politinės brandos. Aš tikiuosi, kad tai irgi yra argumentas, kuris bent dalį opozicijos, jei jie kada nors bus valdžioje, sulaikytų nuo tokių užmačių“, – teigia konservatorius. 

E. Gentvilas tvirtina, kad svarstymai atšaukti V. Landsbergio šalies vadovo statusą, opozicijai laimėjus ateinančius Seimo rinkimus, yra paremti individualiomis simpatijomis ir antipatijomis, o ne galvojimu apie valstybę.

„Norima pasakyti, kad Lietuva buvo kažkokia keista valstybė, kurioje nebuvo jokio vienasmeninius sprendimus priimančio vadovo. O toks juk buvo, nors ir ne visa apimtimi – todėl jis ir nevadintinas prezidentu. Čia galvojimo apie valstybę nėra. Yra tik kažkokios ambicijos – patinka, nepatinka V. Landsbergis ir tiek“, – sako liberalas.

„Jie nuosekliai vysto suplanuotą viešųjų ryšių kampaniją. Nuo pat pradžių labai demonstratyviai ir emocingai pasisakė prieš to įstatymo priėmimą, o kad neatrodytų tokiais pralaimėtojais šioje temoje, jie paskelbė, kad atšauks nutarimą. Kad pagal tą temą mobilizuojamam savo elektoratui neatrodytų tokie „lūzeriai“, – pridūrė J. Razma.

Seimui pritarus suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui, opozicija tvirtina bandysianti šį sprendimą atšaukti, jei tik po kitų parlamento rinkimų atsidurs valdžioje.

„Kiek aš suprantu, tai greičiausiai visos opozicinės partijos dabar savo programose rašys, kad jie tai atšauks, jeigu taps valdžia“, – Seime žurnalistams sakė Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.

Tokios galimybės neatmetė ir opozicinės socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas.

„Mes dar nesvarstėme šio klausimo, bet tikrai, jei reikės, tai pasvarstysime. Reikia daryti darbus, bet ne rašyti programas. Nes dažnai prisirašai į programą daug ir po to nepadarai“, – teigė socialdemokratas, pridurdamas, kad greičiausiai toks klausimas būtų aktualus po vyksiančių Seimo rinkimų.