Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis džiaugiasi, kad Madride NATO viršūnių susitikime nuspręsta rytinio flango šalyse sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovines grupes iki brigados lygio.

D. Matulionio teigimu, nors procesas sustiprinti karines pajėgas gali užtrukti, vis tik, pažymi jis, Vokietijoje jau yra dedikuota atitinkama brigada, kuri ruošiasi dislokavimui Lietuvoje.

„Lietuva tikrai gavo tai, ko norėjo, siekė, įrodinėdama ir pagrįsdama savo teiginius rimtais argumentais dėl ko mums to reikia. Ir ne tik Lietuva, bet ir kitos rytinio flango šalys. (...) Taigi tikrai sprendimas svarbus, reikia tik jį įgyvendinti“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė D. Matulionis.

D. Matulionis pažymi, kad sprendimas Lietuvoje esantį batalioną sustiprinti iki brigados lygio gali užtrukti, mat, atkreipia dėmesį jis, Lietuvai būtina atitinkamai pasirengti.

„Idėja tokia, kad iš tiesų mes norėtumėme, kad bataliono dydžio vienetas taptų brigada per ilgesnį laiką. Tai nereiškia, kad dabar po Madride vykusio viršūnių susitikimo brigada ims ir atsiras, nes nuo maždaug 1 tūkst. karių iki 3,5-5 tūkst. yra gan didelis augimas. Tai reiškia, kad Lietuvai reikia atitinkamai pasirengti, tam reikės šiek tiek laiko“, – komentavo Lietuvos ambasadorius NATO, kartu pridurdamas, kad artimiausiu metu bus judama sprendimo įgyvendinimo link.

„Dabar artimiausiu metu jau bus judama link brigados. Bus atitinkamai Lietuvoje artimiausiu metu steigiama brigados vadavietė, bus skiriamos papildomos pajėgos, tie vadinamieji logistikos padaliniai ir jau Vokietijoje dedikuota atitinkama brigada, kuri ruošiasi dislokavimui Lietuvoje. Greičiausiai artimiausiu metu kartas nuo karto vykdys pratybas ir laipsniškai tas skaičius turėtų didėti. Tai nebūtinai tik Vokietijos kariai, bet taip pat ir kitų šalių, kurios prisidės prie tos brigados formavimo“, – teigė D. Matulionis.

A. Anušauskas: NATO dokumentai padės Vokietijai nedviprasmiškai komunikuoti

Tuo tarpu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipia dėmesį, kad bataliono sustiprinimas iki brigados lygio priklausys nuo dvišalių Lietuvos ir Vokietijos sprendimų. Tačiau, ministro teigimu, priimti sprendimai NATO dokumentuose padės Vokietijos vadovybei aiškia komunikuoti.

„Tai priklausys ir nuo dvišalių sprendimų, bet labai svarbu, kad tai atsispindėtų NATO dokumentuose. Mes žinome Vokietijos šiek tiek kitas politines patirtis, kurios buvo iki karo Ukrainoje ir kai kurie dalykai sunkiau skindavosi šioje šalyje kelią.

Tai dabar, remiantis NATO dokumentais, aš manau, kad Vokietijos politinei vadovybei bus galima viduje aiškiai, nedviprasmiškai komunikuoti, kam reikalinga brigada, kaip ji mūsų regione iš tikrųjų bus, mes tas detales suderinsime“, – „Žinių radijui" teigė ministras.

A. Anušauskas pažymi, kad Lietuva jau yra pateikusi planą Vokietijai ir ketina investuoti pusę milijardo eurų.

„Iš savo pusės mes jau pateikėme planą, kad mes į jų buvimą Lietuvoje žadame investuoti. (...) Suma išties didelė, bet investuoti vis tiek reikia, nes arba mes norime laikino buvimo, arba, kad ir rotaciniu pagrindu, nuolatinio buvimo. Tai nėra paprastas dalykas“, – komentavo A. Anušauskas

Vokietija įsipareigojo dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.