Prieš pat NATO viršūnių susitikimą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą primygtinai pareikalavo stipresnio NATO buvimo rytinėje Aljanso teritorijoje.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, viršūnių susitikime Madride turi būti priimtas sprendimas pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos, sakė G. Nausėda interviu Vokietijos naujienų agentūrai dpa.

Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad ligšiolinių pajėgumų Baltijos šalių gynybai nepakanka. Reikia daugiau sausumos dalinių Baltijos valstybėse ir NATO rytiniame flange, pažymėjo G. Nausėda. Būtina ir oro gynyba vietoj oro erdvės stebėjimo.

Konkrečiai G. Nausėda viršūnių susitikime tikisi formuluočių, kad dabartinės daugiatautės NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės rytinio flango šalyse narėse bus sustiprintos iki brigados lygio. Vokietija jau paskelbė, kad ketina vadovauti kovinei brigadai Lietuvoje. „Tai rodo, kad Vokietijos įsipareigojimas dislokuoti Lietuvoje daugiau pajėgų yra labai stiprus ir ryžtingas, - pažymėjo G. Nausėda. – Mes tai labai vertiname“.

Lietuvoje, kuri ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Rusijos sąjungininke Baltarusija, nuo 2017 metų dislokuotas NATO batalionas su šiuo metu 1 600 karių. Jam vadovauja Vokietijos Bundesveras. Brigadą paprastai sudaro maždaug 3 000-5 000 kareivių.

Trečiadienį ir ketvirtadienį Madride vyks NATO viršūnių susitikimas. Čia Aljansas priims ir naują strateginę koncepciją.