Pernai Vilniuje įsteigus Taivaniečių atstovybę užsimezgė Lietuvos bei Taivano ekonominiai santykiai. Tikimasi, kad tai vienas svarbių žingsnių, Lietuvai leisiančių diversifikuoti rinkas bei ekonominius praradimus, kuriuos atnešė dėl minėtos atstovybės atidarymo kilęs konfliktas su Pekinu.

Valdančiųjų atstovai nemažai kalbėjo apie galimybę, kad Taivanas – svarbiausias pasaulio puslaidininkių rinkos žaidėjas – Lietuvoje galėtų pastatyti ir puslaidininkių gamyklą. Taivano verslininkai siūlo nepuoselėti iliuzijų, kad puslaidininkių gamyba Lietuvoje gali atsirasti lengvai – tam reikalingos milžiniškos investicijos.

Dėl bendravimo puslaidininkių srityje kol kas siūlo nepuoselėti didelių lūkesčių

Elektrinius autobusus bei baterijas gaminančios Taivano bendrovės „Tron-E“ bendrovės viceprezidentas Eric Chiu neslepia apie planus steigti gamyklą Lietuvoje, todėl joje ieško patikimo ir patyrusio partnerio.

„Mes norėtume turėti patyrusį partnerį transporto sferoje, kad mes galėtume bendrauti tarpusavyje, kad galėtume atrasti galimybę Lietuvoje“, – Taivane viešintiems Lietuvos žurnalistams teigė E. Chiu.

E. Chiu atkreipia dėmesį, kad „Tron energy“ vadovybė jau susisiekė su dviem potencialiais partneriais iš Lietuvos.

„Jeigu norime turėti verslą Lietuvoje, mes privalome rasti ir gamyklą, rasti jai vietos, taip pat privalome turėti galimybę atlikti autobusų aptarnavimo darbus, taigi mes turime turėti gamyklą ten“, – atkreipė dėmesį jis.

E. Chiu teigia, kad bendrovės atstovai Lietuvoje viešėjo jau du kartus ir planuoja kurti bendrą kompaniją su lietuviais.

„Lietuva yra labai patyrusi inžinerijoje. (...) Manau, kad Lietuva yra labai geras partneris „Tron energy“ plėtimuisi į Europą“, – pabrėžė bendrovės viceprezidentas.

Nors Lietuva daug vilčių deda ir į bendradarbiavimą su Taivanu puslaidininkių gamybos srityje, tačiau vieno didžiausių puslaidininkių gamintojų „Macronix“ įkūrėjas taivanietis Miin Wu atkreipia dėmesį, kad norint įgyvendinti tokius užmojus Lietuvai į ši sritį reikėtų investuoti milžiniškas pinigų sumas.

„Geriausias kelias yra tapti patentuotų dizainų kūrėjais. Kai turėsite užtektinai protingų, tai daryti galinčių žmonių, investicijos į šią sritį bus mažesnės. Kai aš sakau, kad mažesnės, tai reikia suprasti, kad kiekvienas lustas, jo kūrimas kainuoja nuo 10 mln. iki 100 mln. investicijų, vertinant tai, kokio sudėtingumo tai yra produktas“, – sakė Miin Wu.

„Todėl, mano nuomone, kad jums patiems sukurti prietaisų kol kas nepavyktų, bet dizainai galėtų virsti kūnu pasinaudojant Taivano gamyklomis, tai būtų pelningiausias kelias jūsų šaliai dirbti šioje srityje“, – pridūrė jis.

Todėl „Macronix“ vadovas pripažįsta jokių specifinių ryšių puslaidininkių gamyboje su Lietuva megzti kol kas neplanuojąs.

„Mes galime padėti jūsų šaliai sukurti idėjas, kaip jūs galite pasiimti naudos iš šios pramonės šakos. Ir tada jūs galite sukurti geriausią sprendimą savo šalyje. Tai kažkas, kur aš galiu padėti. Bet šiuo metu ne fiziškai ir ne finansiškai investuojant“, – teigė Miin Wu.

Lietuvos verslo atstovai: vizitas Taivane davė apčiuopiamų rezultatų

Nors kol kas Lietuvos eksportas į Taivaną siekia tik maždaug 2 mln. eurų, Taipėjuje pastarąją savaitę apsilankę Lietuvos verslo atstovai pozityviai vertina eksporto į šią šalį plėtros galimybes ir tikina, kad vizitas Taipėjuje buvo vaisingas.

Jonas Lingys „Švyturys-Utenos alus“ alaus ambasadorius džiaugiasi Taivane įvykusioje tarptautinėje Taipėjaus maisto ir gėrimų parodoje pasiektais rezultatais.

„Kadangi Lietuvos verslo misijos jau turėjo šiokius tokius ryšius su Taivanu, bet tikrai nedidelius, tai mums padėjo giliau sustiprinti visą šitą draugystę. Ir kas malonu, kad kiekvienas mes turėjome pakankamai vaisingų susitikimų jau su esančiais ir naujais, būsimais partneriais“, – Lietuvos žurnalistams Taivane teigė J. Lingys.

Pasak bendrovės atstovo, apčiuopiami vizito rezultatai išryškėjo jau po pirmų dviejų parodos dienų.

„Buvo pirma antra diena, kai jau pavyko pačiupinėti net skaičiais konteinerių, kurie pakilo. (...) Kadangi Taivanas skiriasi pakankamai nuo Kinijos ta savo kultūrine prasme, tiek ir demokratiniais, verslo principais, tai buvo labai malonu, su tais partneriais, su kuriais dirbi, pasimatyti ir gyvai. Kas jų kultūroje tiek ir mūsų kultūroje yra labai vertinama“, – sakė jis.

„MV Group Production“ eksporto vadovė Ernesta Varnelienė, atsakinga už Azijos rinkas, taip pat džiaugiasi, kad Taipėjuje įvykusi maisto paroda buvo pakankamai sėkminga.

„Mes jau turėjome partnerius Taivane, tai buvo labai smagu pamatyti juos gyvai, pabendrauti susipažinti artimiau ir tai leido žengti žingsnį į priekį būtent bendradarbiavime ir ryšių palaikyme“, – akcentavo E. Varnelienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad naujų verslo ryšių mezgimą labai palengvintų ir atstovybės įkūrimas Taipėjuje.

„Turime, aišku, Vilniuje atstovybę, Taivano atstovas Erkas Chuan labai padeda iš tikrųjų. Tai būtų labai naudinga iš tos pusės, kad ir čia būtų kontaktas, į kurį galėtume tiesiogiai kreiptis ir kuris tiesiogiai padėtų su verslu“, – sakė E. Varnelienė.

Nors „Švyturys-Utenos alus“ alaus ambasadorius pripažįsta, kad atstovybės Taipėjuje įkūrimo procesas galėtų būti greitesnis, tačiau, anot jo, per pusę metų jo atstovaujamai įmonei ir nesant šiai atstovybei pavyko pasiekti apčiupiamą rezultatą.

„Nuo Naujųjų metų prasidėjo šilti ir malonūs santykiai ir praėjus 6 mėnesiams jau daug kas turi apčiuopiamą rezultatą. Tai tikrai galėtų būti greičiau viskas, bet, manau, kad viskas vyksta kaip įmanoma greičiau“, – taip pat pažymėjo J. Lingys.

Jam pritarė ir „MV Group Production“ eksporto vadovė.

„Viskas vyksta savo eiga, nnes ta mūsų verslo misija ir yra žingsnis į priekį, parodymas, kad mes norime eiti toliau ir, manau, kad tai padės didesnį pagrindą toliau tos atstovybės steigimui čia“, – pritarė ir E. Varnelienė.

„Potencialas yra, matome, kad jie nori ir ateina žinodami, ko konkrečiai nori. Mes atvykome į verslo misiją jau žinodami, ko mums reikia, su kuo susitiksime, ką mes norėtume pamatyti ir su kuo pasikalbėti. Tai šiuo atveju pasikalbėjome su visais ir net daugiau iš tikrųjų, nes Lietuvos paviljonas parodoje buvo pakankamai gerai išreklamuotas ir visi žinojo, kad mes ten esame. Ir visiems buvo įdomu su mumis pabendrauti, pakalbėti“, – taip pat pažymėjo ji.

Taipėjaus parodoje dalyvavę lietuviškų verslų atstovai tikina vizitus į Taivaną ketiną tęsti ir toliau.

„Mes net esame pagalvoję, kada po šios verslo misijos norėtume vėl atvykti jau su esamais partneriais esame susitarę. O su naujais bus matyti. Bet jeigu viskas eigoje susidėlios taip, kad jau bus tie realūs rezultatai po šios misijos, tai tikrai taip“, – teigė E. Varnelienė.

Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.