Estijos premjerė Kaja Kallas tarptautinei žiniasklaidai pareiškė, kad esami NATO gynybos planai neužkirstų kelio Rusijai Estiją ištrinti iš žemėlapio, mat juose numatyta užgrobtas teritorijas atkovoti po 180 dienų.

Tokį Estijos vyriausybės vadovės pareiškimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas vadina išmintingu, nors ir ne visai tiksliu. Jo teigimu, kalbėti reikėtų apie kur kas trumpesnį NATO reakcijos laiką nei K. Kallas įvardintas 180 dienų.

„Tai yra dienų klausimas, mes nekalbame apie 180 dienų“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, K. Kallas tokiais pareiškimais veikiausiai išmintingai siunčia žinutę NATO partneriams apie itin jautrų Baltijos valstybių gynybos klausimą.

„Aš manau, kad šis Estijos premjerės politinės temperatūros kaitinimas yra skirtas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui“, – teigė jis.

„Tai yra išmintingas politinės temperatūros užkaitinimas, pasiunčiant regiono saugumo rūpestį mūsų NATO sąjungininkams“, – sakė NSGK pirmininkas, pažymėdamas, kad pastaruoju metu siekiama keisti apskritai Rusijos pašonėje esančių NATO šalių gynybos konceptą.

„Dabar NATO doktrina yra atgrasymas per nubaudimą. Yra planai, kaip ateiti į pagalbą ir atkariauti. Dėl to mes ir sakome, kad reikia keisti doktriniškai ir eiti atgrasymo per paneigimą link– turėti pajėgų ant žemės, ant linijos tiek kaip Šaltojo karo metais, kad iš esmės paneigtume bet kokias galimas priešo intencijas bandyti testuoti 5 NATO straipsnį“, – sakė L. Kasčiūnas.