Europarlamentaras Andrius Kubilius įvertino Rusijos veiksmus, kurių ši ėmėsi po to, kai dėl įvestų ES sankcijų įsigaliojo draudimas tranzitu per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį gabenti kai kuriuos krovinius.

Ekspremjeras tvirtina, kad dėl tranzito ribojimų pasigirdusius Maskvos grasinimus Lietuvai galima išnaudoti kaip dar vieną argumentą derybose su NATO partneriais. Pirmiausia įtikinant juos, kad Lietuvoje būtina reikšmingai didinti gynybos pajėgumus. Juk, akcentuoja politikas, Rusija grasina ne tik Lietuvai, bet visai Europos Sąjungai.

„Ar tai yra papildoma grėsmė, kuri galėtų būti panaudota diplomatinėse diskusijose dėl to, kad NATO sutelktų papildomas pajėgas – brigadą. Aš manau, kad taip. Rusija, grasindama Lietuvai, iš tikrųjų pasirenka kelią grasinti visai ES. Tai reiškia, kad Rusija galvoja turinti teisę grasindama priversti ES keisti savo priimtus sprendimus. Tai šiandien yra Lietuva, o rytoj bus kažkas kitas, pavyzdžiui, Vokietija.

Todėl aš tikrai manau, kad ta Rusijos retorika, kurią girdime paskutinėmis dienomis, tikrai yra verta to, kad NATO į tai atsakytų“, – antradienį Lietuvos žurnalistams Briuselyje teigė politikas.

„Aš būčiau linkęs dėl visų nepasitenkinimų įvedamoms sankcijoms pačiai Rusijai pagalvoti apie tai, kaip ji galėtų neturėti šių sankcijų. Kelias yra paprastas: išsivesti kariuomenę iš Ukrainos ir neturėti jokių sankcijų. Ne mes šitą košę užvirėme“, – pridūrė A. Kubilius.

Be to, svarsto ekspremjeras, vertinant pastarojo meto įvykius galima teigti, kad Rusijos propagandos mašina Lietuvoje tapo mažiau efektyvi.

„Tiesą sakant, man atrodo, kad jie yra praradę jėgų savo propagandai. Kai pasižiūriu į dabartinę situaciją Lietuvoje, tai man kyla daug klaustukų. Ir Šeimų maršas toks nebelabai, ir LGBT paradai be didelių opozicijų net ir Viktoras Uspaskichas politikos erdvę.

Aš darau paprastą išvadą – gal aš ir neteisus – bet man atrodo, kad Kremlius yra susikoncentravęs į karą Ukrainoje ir nebeturi pajėgumų kitiems dalykams“, – sakė A. Kubilius.

Visgi, ar karą Ukrainoje sukėlęs Kremlius artimiausioje ateityje nesiryš naujoms karinėms avantiūroms, politikas nesiryžo tvirtinti.

„Ar jie nori kažkokių agresyvių karinių išpuolių, sunku spėlioti. Aš prisipažinsiu, kad netikėjau, jog jie pradės karą prieš Ukrainą. Tai didžiulė kvailystė ir didžiulė klaida. Bet dabar aš jau nieko negaliu prognozuoti, nes matant tokią kvailystę svarstyti, ar jie nepadarys kitų kvailysčių, nesiimsiu. Jiems kvailystę padaryti nereikia jokių priežasčių“, – teigė politikas.

Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Europos Sąjungos ir Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą. Tačiau Lietuvos politikai propaganda vadina Rusijos reiškiamus priekaištus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį vyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.

URM nurodo, kad susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Kaliningrado srities tranzitą.

Taip pat ministerijos pranešime teigiama, kad per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Kaliningrado sritį ir iš jos. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.

Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.