Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikina, kad Prezidentūra šiuo metu klausimą dėl to, kiek turėtų būti keliamas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis reikėtų palikti trišalei tarybai, tačiau aišku tai, jog MMA turi būti didinama.

„Esmė yra tokia, kad tikrai MMA turi didėti, nes mes matome, kad dabartinė minimali mėnesinė alga dažnai neištraukia žmonių iš skurdo, netgi dirbančių, ypatingai vienišų mamų ar tėvų su vaikais, tai tikrai turime tai daryti. Žinoma, bus pakankamai aktyvi ir įdomi diskusija šiuo klausimu ir lauksime to pasiūlyto dydžio“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Ji aiškino, kad taip pat svarbus ir geras tikslas yra priartinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prie MMA. Pasak I. Segalovičienės, jau šiuo metu reikia bent diskusijose susitarti per kiek laiko NPD bus priartintas prie MMA, kokiais tempais tai bus daroma ir lygiagrečiai svarstyti biudžeto pajamas didinančias priemones.

„Kelias NPD priartinant prie MMA yra pakankamai ilgas. Turėkime omenyje, kad kasmet keliame maždaug nuo 50 iki 80 eurų, tai tas 190 eurų skaičius yra iššūkis biudžetui ir kas yra labai svarbu, tai taiklumo principas, kurį prezidentas akcentuoja“, – sakė prezidento patarėja.

Anot jos, NPD priartinimas prie MMA galėtų būti įvardijamas netgi strateginiu Lietuvos socialinės ekonominės politikos tikslu ir teisingu sprendimu, mažinant pajamų nelygybę.

„Kas yra labai įdomu, sparčiau didinti NPD yra racionalu ir taiklu vien žiūrint į tai, kad birželio 16 d., praeitą savaitę, Statistikos departamentas paskelbė naujausius pajamų nelygybės rodiklius ir juose matome, kad rodiklis nesikeičia antri metai iš eilės. Lieka 6,1 proc. Tai reiškia, kad pažeidžiamiausių grupių situacija, lyginant su turtingiausiais žmonėmis, ji negerėja taip sparčiai“, – tvirtino I. Segalovičienė.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo didesnė minimali mėnesinė alga (MMA). Ji šiemet didėjo iki 730 eurų prieš mokesčius. Numatyta riba yra 13,7 proc. didesnė nei 2021-aisiais. Taip pat nuo 3,93 iki 4,47 euro buvo padidintas ir minimalus valandinis atlyginimas.

Tuo tarpu gegužės viduryje Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Į antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę įtraukti opozicinių frakcijų inicijuoti „antiinfliaciniai“ siūlymai, vienas iš jų yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis NPD prilyginti nuo metų pradžios nustatytam minimalios algos (MMA) dydžiui. Tuo metu asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, bei asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis siūloma taikyti 1,5 MMA dydžio neapmokestinamąjį dydį.

Taip pat dėl naujo MMA dydžio antradienį diskutuos trišalė taryba.